Inžinerinės studijos nebėra vien apie technologijas — tvarumo integravimas tampa svarbia universitetų veiklos dalimi. Šiaurės ir Baltijos šalių universitetai nuolat ieško būdų, kaip nuosekliai ir veiksmingai integruoti tvarumą į studijų programas, mokymo metodus ir institucinę praktiką. Gautas rezultatas — „NORDTEK tvarumo integravimo gairės universitetams“ (Angl.:The NORDTEK Guide to Sustainability Integration in University Education), kuris buvo pristatytas birželio mėnesį vykusioje NORDTEK metinėje konferencijoje VILNIUS TECH universitete.
 

Gairės skirtos parodyti, kaip universitetai praktiškai pritaiko tvarumo principus įvairiuose lygmenyse — nuo studijų programos turinio iki dėstytojų kvalifikacijos kėlimo. Jis sukurtas bendradarbiaujant su daugiau nei dvidešimčia universitetų iš Šiaurės ir Baltijos regionų, siekiant ne tik dalintis gerąja praktika, bet kurti bendrą veikimo kryptį.
 

Gaires konferencijoje pristatė VILNIUS TECH Doktorantūros mokyklos vadovė, doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė (darbo grupės vadovė) kartu su doc. dr. Johan Berg Pettersen, NTNU Inžinerijos fakulteto docentu ir doc. dr. Elina Kähkönen, Aalto universiteto strateginių krypčių vadove. Pasak doc. dr. Skirmantės Mozūriūnaitės, gidas atspindi bendrą universitetų siekį kurti atsakingą, tvarumo vertybėmis grįstą inžinerinį išsilavinimą: „Norėjome sukurti įrankį, kuris būtų ne tik įkvepiantis, bet ir pritaikomas.“
 

Gairėse apžvelgiama kaip keičiamas studijų turinys, dėstymo metodai ir institucinės praktikos tam, kad studentai tvarumo kompetencijas ugdytų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Kuriami nauji studijų programos kursai apie žiedinę ekonomiką, taikoma gyvavimo ciklo analizė, skatinamas energijos vartojimo efektyvumas. Daug dėmesio skiriama tarpdisciplininėms iniciatyvoms, kur inžinerija jungiama su socialine atsakomybe, etika, viešąja politika ar aplinkosaugos klausimais. Sukurtos skaitmeninių atvirų ženkliukų sistemos padeda dėstytojams įsivertinti, kokias tvarumo temas jie jau apima savo kursuose ir kur dar yra erdvės augti. Kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Aalto, Umea, Upsala, Tampere universitetai ar NTNU, yra sukūrę visus studijų lygmenis apimančius modelius, kurie skatina tiek studentus, tiek dėstytojus geriau suprasti technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei.
 

Gairės sulaukė didelio dėmesio tiek iš akademinės bendruomenės, tiek iš politikos formuotojų. Kaip pažymėjo Elina Kähkönen, „Džiaugiuosi, kad šis projektas atkreipė dėmesį į tvarumo svarbą ne tik kaip į akademinį principą, bet kaip į bendrą universitetų atsakomybę. Matome, kad bendradarbiaudami galime pasiekti kur kas daugiau nei veikdami atskirai.“
 

Žvelgiant į ateitį, jau rugpjūčio pradžioje planuojamas darbo grupės susitikimas, kuriame bus svarstoma, kaip dar plačiau ir nuosekliau įtraukti tvarumo principus į studijų programas bei universitetų veiklą. Numatyti mokymai dėstytojams ir studijų programų vadovams. Be to, bus ieškoma finansavimo galimybių per Erasmus+, BIP projektus, mikrokredencialus, kad būtų galima tęsti ir plėtoti pradėtas veiklas. Siekiama į darbo grupę įtraukti ir tuos Šiaurės šalių universitetus, kurie kol kas neturi atstovų — iš Danijos ir Islandijos universitetų.
 

VILNIUS TECH bendruomenei šios gairės — galimybė įsitraukti į tarptautines iniciatyvas ir prisidėti prie pokyčių. Kviečiame atrasti idėjas ir sprendimus: ČIA.