Lietuviškos Kalėdų tradicijos atspindi gilią ir daugiasluoksnę tautos kultūros istoriją, kurioje persipina senieji baltų papročiai ir krikščioniškosios šventės simbolika. Šventinis laikotarpis Lietuvoje išsiskiria ritualų, bendruomeninių praktikų ir tautosakinių elementų turtingumu, o jų gyvybingumą šiandien palaiko tiek šeimos tradicijos, tiek kultūriniai tyrimai.

VILNIUS TECH SKAITO laisvalaikis kviečia praturtinti šį laikotarpį literatūra, padedančia giliau suprasti lietuviškų švenčių prasmę ir jų istorinę raidą. Tokie leidiniai kaip Pranės Dundulienės „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“, Juozo Kudirkos „Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos“, A. Vyšniauskaitės „Lietuvių šeimos tradicijos“ ar Audingos Petrikaitės sudarytas „Anapus pagonybės ir šiandienos: lietuviškų švenčių ratas“ suteikia galimybę pažvelgti į šventinį laikotarpį kaip į istoriškai susiformavusį ir nuolat kintantį kultūrinį reiškinį.

Šių knygų skaitymas leidžia suprasti, kaip šimtmečiais formavosi Kūčių ir Kalėdų papročiai, kokią simbolinę reikšmę turi šventiniai ritualai ir kaip jie išlieka aktualūs šiuolaikinėje visuomenėje. Tokia literatūra ne tik praturtina žinias, bet ir padeda naujai įvertinti kultūrinį paveldą, kuriame slypi bendruomeniškumo, tęstinumo ir dvasinės patirties vertės.

Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką. Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.

	Pranė Dundulienė Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos Etnologė habil. dr. prof. Pranė Dundulienė, nepaprastai smalsi ir darbšti mokslininkė, gilinosi į daugelį etnologijos sričių (parašė 15 veikalų), tačiau jos širdį labiausiai traukė dvasinė kultūra, ypač tikėjimai, papročiai, mitai ir simboliai. Etninę kultūrą ji tyrė kaip visos tautos kultūrą: kėlė papročių kilmės hipotezes, ieškojo sąsajų su visuomenės socialine raida, žmogaus psichologija. Knygoje „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“ aprašomos visos kalendorinės lietuvių metų šventės. Remdamasi gausiais etnografinėse ekspedicijose surinktais duomenimis, istorijos šaltiniais, tautosaka, autorė išsamiai aptaria kalendorinių švenčių papročius, apeigas, personažus, atskleidžia švenčių kilmę, jų ryšį su gamta, žemės darbais, parodo jų prasmę ir reikšmę lietuvio dvasiniam gyvenimui.
	Pranė Dundulienė Senovės lietuvių mitologija ir religija Monografijoje „Senovės lietuvių mitologija ir religija“ tyrinėjama senovės lietuvių, iš dalies ir kitų baltų, mitologija ir senoji religija. Remiantis lyginamąja istorine metodologija ir archeologinių, rašytinių, lingvistinių bei etnografinių šaltinių medžiaga, ypač mitologinės tautosakos ir liaudies kūrybos analize, pagal galimybes atskleidžiama religinių pažiūrų, kulto apeigų ir svarbesnių dievų genezė, jų transformacija įvairiais socialiniais ir ekonominiais laikotarpiais skirtinguose kultūros arealuose. Parodomas glaudus lietuvių mitologijos ir liaudies kūrybos ryšys su dievais ir jiems skirtomis apeigomis.
	Juozas Kudirka Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos Kokios gijos šiandienines Kūčias sieja su praeitimi? Kokiomis nuotaikomis prieš šešetą šimtmečių, prieš tūkstantmetį panašų vakarą gyveno proseneliai, apsupti gyvulių ir paukščių, namuose be langų ir lubų, kūrenantis atviriems ugniakurams, kai dar už sienų nebuvo nei tvoromis aptvertų darželių nei sodų? Ieškant atsakymo teko paliesti kalėdinį laikotarpį nuo advento pradžios iki Trijų Karalių, aiškintis su Kūčiomis ir Kalėdomis susijusių dalykų simbolinę prasmę, konfesinius ir tautinius švenčių ypatumus.
	Audinga Petrikaitė, Anapus pagonybės ir šiandienos: lietuviškų švenčių ratas Šioje knygoje „Anapus pagonybės ir šiandienos“ apžvelgiamos ne vien tradicinės kalendorinės šventės, pateikiama kiekvieno mėnesio senolių meteorologija, bet ir svarbiausi šeimos įvykiai - vestuvės, krikštynos, laidotuvės. Kai kurios šventės papildomos įdomiais pasakojimais, aprašymais, grožinių kūrinių ištraukomis apie švenčių tradicijas, papročius, paimtais iš įvairių publikuotų šaltinių, tikint, kad tai skaitytojui leis geriau pažinti savo tautos papročius ir nesuklupti atsidūrus ties švenčių slenksčiu.
	Angelė Vyšniauskaitė Lietuvių šeimos tradicijos Aprašyti šeimos papročiai bei tradicijos. Tai kaip organizuojamos vestuvės, laidotuvės, vardo naujagimiui suteikimas, gimimo dienos minėjimas ir kitos buitinės tradicijos. Gale pateikiama lietuvių liaudies vestuvių dainos su melodijomis ir oracijų pavyzdžiai.