VILNIUS TECH SKAITO vasarą – tai sezoninė skaitymo iniciatyva, skirta pristatyti aktualią ir vertingą literatūrą, kviečiančią į intelektualų, kūrybišką santykį su pasauliu. Šįsyk siūloma teminė kryptis orientuota į moterų vaidmenį mokslo, meno ir visuomenės srityse – tai literatūros kūriniai, kuriuose atsiskleidžia įkvepiančios biografijos, istoriniai proveržiai, kūrybinės vizijos bei kritiniai moters patirties aspektai.

Moterų indėlis į šias sritis ilgą laiką buvo marginalizuojamas ar nepastebimas, tačiau šiandien akademinė ir meninė bendruomenė vis plačiau atsigręžia į jų pasiekimus bei pasakojimus. Šios knygos padeda ne tik geriau suprasti socialinius pokyčius, bet ir skatina kritiškai vertinti lyčių vaidmenis, stereotipus bei pamatines vertybes, kuriomis grindžiama visuomenė.

Knygas, kurios kviečia pažinti ryškias asmenybes, jų intelektualinius ieškojimus, kūrybinius proveržius ir drąsą keisti pasaulį, rasti ir užsakyti į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką.

	Elena Favilli ir Franceska Cavallo Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms: 100 pasakojimų apie išskirtines moteris Šis iliustruotų istorijų rinkinys, pasakoja apie nepaprastų, atkaklių ir ištvermingų moterų gyvenimą ir pasiekimus. Šios moterys realios, vienos jų gyveno ankstesniais laikais, kitos gyvena mūsų laikais, bet visoms joms, nepaisant įvairių kelyje pasitaikiusių kliūčių, pavyko pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Šių maištininkių veiksmai pakeitė istorijos eigą. Tai tapytojos, mokslininkės, šokėjos, astronautės, džiazo dainininkės, faraonės, boksininkės, rašytojos, politikės iš viso pasaulio. Knyga tinkama ir mergaitėms, ir berniukams, nes kalba apie universalius dalykus – visų pirma apie tai, kaip svarbu išlikti savimi, būti ištikimiems savo tikslams ir idealams, taip pat nepamiršti ir kitų gerovės. Rekomenduojama visiems skaitytojams nuo 4 iki 99 metų. „Kai skaitau šias istorijas dukroms, dažnai graudinuosi. Tiesiog žinau, kad išgirdusios istorijas apie tvirtas ir drąsias moteris, jos žengs savo gyvenimo keliu ir tvirčiau, ir drąsiau, ir jausis laisvos rinktis – ko daugiau savo dukroms gali linkėti mama?!“ (A. Landsbergienė).
	Flavia Frigeri Menininkės Moterys nuo senų laikų menininkų mėgstamos kaip kūrinių objektai, bet jų, kaip meno kūrėjų, įnašas ilgai nebuvo ir iki šiol dar nėra deramai pripažįstamas. Dabar jos nebeprivalo kurti anonimiškai ar slėptis po pseudonimais, bet dar visai neseniai – 1989 metais – menininkių grupės „Guerrilla Girls“ („Partizanės") narės išėjo į Niujorko gatves reikalaudamos atsakymo į klausimą „Ar tik nuogos moterys gali patekti į Metropolitano muziejų?“ Autorė glaustai ir patraukliai apžvelgia daugiau nei penkiasdešimties menininkių nuo XVII amžiaus iki mūsų dienų gyvenimą ir meną, sukurtą įvairiausiomis technikomis. Tarp autorės herojų – Artemisia Gentileschi, Marina Abramović, Yoko Ono, Cindy Sherman ir daug kitų kūrėjų. Knygoje 85 iliustracijos. Pabaigoje rasite moterų istorinių pergalių chronologiją, skaitinių sąrašą, svarbių meno terminų žodynėlį ir menininkų pavardžių rodyklę. Puiki pasaulio menininkių apžvalga. Šios svarbios meno istorijos figūros – moterys menininkės – turi tapti neatsiejama bendros mūsų meno istorijos dalimi, ir ši knyga prisideda prie būtino šios istorijos peržiūrėjimo. Dr. Flavia Frigeri – meno istorikė, parodų kuratorė, šiuo metu dirba Meno istorijos katedroje Londono universitete. Anksčiau dirbo kuratore Tate'o galerijoje, rengė laikinas parodas ir nuolatines ekspozicijas, buvo atsakinga už darbų įsigijimą. F. Frigeri yra ir knygos „Pop Art" iš „Meno pagrindų" serijos autorė. Kad ir kas būtumėt – namisėda meno mėgėjas, aistringas galerijų lankytojas ar smalsus stebėtojas, – knygų serija „Meno pagrindai" bus puiki pagalbininkė visiems, besidomintiems menu ir norintiems sužinoti daugiau. Ji suteiks bendrojo išsilavinimo pagrindus ir didžiulį skaitymo malonumą.
	Palmira Galkontaitė, Lina Šlipavičiūtė, iliustracijos: Lina Šlipavičiūtė Ištrūkusios iš pragaro: 16 ukrainiečių moterų karo patirčių. Autentiškų, unikalių ir sukrečiančių „Ištrūkusios iš pragaro“ – tai autentiški pasakojimai apie 16 Ukrainos moterų, kurios išgyveno karo siaubą. Knygoje pateikiami gyvi liudijimai, lydimi portretinių piešinių, sukurtų pokalbių metu. Tai jautrus žvilgsnis į moterų patirtis: netektis, baimę, viltį ir meilę artimiesiems. Palmira Galkontaitė – žurnalistė, dokumentinių laidų autorė, ši knyga – trečioji jos publikacija. Lina Šlipavičiūtė – dailininkė, žinoma dėl socialinio meno iniciatyvų, gyvai piešusi pabėgėlių portretus. Pasakojimai atskleidžia ne tik siaubingą karo realybę, bet ir nepaprastą moterų stiprybę bei gebėjimą išlikti žmonėmis net ekstremaliomis sąlygomis. Kiekvienas liudijimas – tarsi mozaikos dalis, svarbi bendrame karo paveiksle. „Kovojame ne prieš, o už – už savo artimuosius ir teisę gyventi“.
	Hayden Herrera Frida : Fridos Kahlo biografija Ši knyga laikoma geriausia, išsamiausia ir detaliausia Fridos Kahlo biografija, kurią parašė istorikė Hayden Herreros, remdamasi asmeniniais Fridos dienoraščiais, laiškais, liudininkų pasakojimais, korespondencija. Tai – antrasis šios knygos leidimas, kuriame gausu menininkės kūrinių, nuotraukų bei kitų iliustracijų.  Knygoje „Frida. Fridos Kahlo biografija“ atskleidžiamas vienos ryškiausių XX a. pasaulio menininkių Fridos Kahlo gyvenimas. Ši kūrėja tapo modernizmo, moterų emancipacijos, laisvės, drąsos simboliu ne tik gimtojoje Meksikoje, bet ir visame pasaulyje. Nors dar jaunystėje gyvenimas  jai pateikė iššūkių ir ji papuolė į sunkią avariją, Frida niekad neparado aistros gyvenimui, mylėjo, kūrė, jautė polėkį. Šioje knygoje atskleidžiami ne tik sausi jos biografijos faktai, bet pateikiama išsami Fridos asmenybės raida: pasakojama apie romaną su garsiuoju dailininku Diego Rivera bei nuotykius su skirtingų lyčių meilužiais.  Frida, gimusi netoli Meksiko, augo neramiais Meksikos revoliucijos laikais, o būdama aštuoniolikos tapo nelaimingo atsitikimo auka, dėl kurio tapo invalidė ir negalėjo susilaukti vaikų. Norėdama išgelbėti tai, ką galėjo išgauti iš savo nelaimingos padėties, Frida turėjo išmokti išlikti rami - taigi ji pradėjo tapyti. Unikalus Frido talentas padėjo jai tapti viena ryškiausių šimtmečio menininkių. Tačiau jos nepaprasti paveikslai buvo tik vienas iš turtingo ir dramatiško gyvenimo elementų. Frida taip pat pasakoja apie jos audringą santuoką su freskų tapytoju Diego Rivera, meilės ryšius su daugybe skirtingų vyrų, tokių kaip Isamu Noguchi ir Leonas Trockis, jos dalyvavimą Komunistų partijos veikloje, įsitraukimą į meksikiečių folklorą ir kultūrą, taip pat apie jos nepamirštamo meno įkvėpimą. 2002 m. pagal šią biografiją buvo sukurtas kino filmas, kuriame garbė įkūnyti Fridą buvo patikėta aktorei Salmai Hayek. Šis filmas buvo apdovanotas dviem Oskarais.
	Virginija Jurėnienė Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje Naudojant lyginamąjį, analizės istorijos metodus, monografijoje apžvelgtos moterų judėjimų ištakos ir raida aplinkiniuose kraštuose (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje). Tai leido nustatyti bendraeuropinius ir tuo pat metu išskirti lokalius lietuvių moterų judėjimo bruožus. Darbe lietuvių moterų judėjimas suskirstytas į keturis etapus: 1) ankstyvasis judėjimas (XIX a. antroji pusė–1905 m.); 2) moterų įpilietinimo (1905–1919 metai); 3) moterų politinių teisių realizavimo bei 4) moterų politinių teisių apribojimo etapai. Monografijoje išsiskiriamos lietuvių moterų judėjimo ideologinės srovės, aptariama jų tarpusavio bendradarbiavimo ir konkuravimo problema. Dar viena problema – politinių teisių suteikimas moterims. Pasiremiant archyviniais šaltiniais, darbe įrodyta, kad politinės teisės lietuvėms buvo suteiktos dviem etapais: dalinės – 1918 m. gruodžio mėn. kai galėjo būti renkamos tik į savivaldą, o visiškos 1919 m. lapkričio mėn. Išlikusi epistoliarinė medžiaga liudija, kad praktikoje realizuoti politines teises moterims sekėsi kur kas sunkiau. Tam įtakos turėjo konservatyvus visuomenės požiūris bei politinių partijų sukurta rinkimų į seimus ir savivaldybių tarybas sistema. Dažnai rinkimų kampanijose kandidatų sąrašuose moterys buvo įrašomos antrajame dešimtuke. Tai vaizdžiai iliustruoja parengtos rinkimų kampanijų diagramos.
	Michelle Obama Mano istorija Michellės Robinson Obamos knyga „Mano istorija“ – tai nuoširdžiu atvirumu žavintys ir ryžtu siekti svajonių įkvepiantys JAV pirmosios ponios prisiminimai apie gyvenimą nuo paprastų svajonių kupinos vaikystės ankštame butelyje iki 2006-ųjų, kai jos vyras pradėjo svarstyti galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, pasakojimą baigiant vieno šalto ryto akimirkomis, kai įsėdo į limuziną su Melania Trump ir lydėjo ją į jos sutuoktinio inauguraciją. Knyga jau pirmosiomis prekybos dienomis sudrebino knygų pasaulį ne tik Amerikoje, bet ir kituose žemynuose. „Mano istorija“ iškart pasirodė 24 kalbomis, vos per pirmą prekybos savaitę parduota per 1,4 mln. knygos egzempliorių ir, nors išleista tik lapkričio mėnesį, tapo perkamiausia 2018 m. knyga Amerikoje.
	Yeonmi Park Išgyventi. Iš Šiaurės Korėjos – į laisvę Yeonmi Park, bėgdama iš gimtosios Šiaurės Korėjos, apie laisvę nesvajojo. O ir nežinojo, koks yra laisvės skonis. Bėgo, kad išgyventų – kartu su šeima išvengtų mirties nuo bado, ligų arba užsakytos egzekucijos. Prisiminimų knygoje „Išgyventi“ aprašomas sunkus gyvenimas bene tamsiausioje ir represyviausioje valstybėje visoje Žemėje; šiurpus jaunos merginos ištrūkimas iš Kinijos kontrabandininkų ir prekybos žmonėmis rankų; kelionė iš Kinijos per Gobio dykumą, kur kelią rodė tik žvaigždės danguje, į Mongoliją, o iš ten į Pietų Korėją – į laisvę. Nors autorės liudijimas veria širdį ir yra sunkiai įsivaizduojamas, jis byloja apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę, spinduliuoja tikėjimą ir šviesą. Yeonmi Park – pabėgėlė iš Šiaurės Korėjos, žmogaus teisių gynimo aktyvistė. Išgarsėjo visame pasaulyje, kai pasakė kalbą The One Young World 2014 viršūnių susitikime Dubline, Airijoje. Jos kalba apie ištrūkimą iš Šiaurės Korėjos vos per dvi dienas sulaukė 50 milijonų peržiūrų YouTube ir kitose socialinių tinklų platformose.
	Edit Piaf  Mano gyvenimas Retas iš Editos Piaf kartos artistų buvo toks populiarus ir taip mylimas publikos, kaip ji. 1963 metų spalio mėnesį, Piaf mirties dieną, „Jumanite“ rašė: „Išėjo Piaf... Paryžius ir pasaulis jau nebe tie, kokie buvo iki šiol. Ji nusinešė su savim dalelę kiekvieno iš mūsų. Bet jos dainos tapo mūsų būties dalimi, jos visada lydės mus". Savo prisiminimus E. Piaf diktavo ligoninėje, jau sunkiai sirgdama. Bet kokie jie šviesūs! Tokiai atvirai išpažinčiai mažai kas ryžtųsi. Meistriškai parašyti jie išleisti daugelyje šalių. Kaip ir visa, ką kūrė E. Piaf, jos prisiminimai – tai knyga apie gyvenimą ir apie save.
	Reda Pabarčienė Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę Knygoje Ireną Veisaitę (1928–2020), pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, prisimena 90 ją artimiau pažinojusių žmonių. Tai teatro, dailės, muzikos, žodžio meno ir mokslo atstovai, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Izraelio, Jungtinių Valstijų, kitų šalių. Jų pasakojimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Irenos gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką kultūros procesams ir konkretiems žmonėms, aktualizuoja kultūros asmenybės vaidmenį visuomenėje, mažųjų bendruomenių ir tarpasmeninių ryšių reikšmę. Knygoje įdėtas didelis pluoštas nuotraukų, gausiai cituojami Irenos laiškai, atskleidžiantys sudėtingus jos dvasinio gyvenimo momentus. Knyga skirta plačiajam skaitytojui, kartu gali pasitarnauti kaip šaltinis tapdalykiniams atminties, tapatumų, traumos pasakojimų, kultūrų sąveikų, kasdienybės praktikų tyrimams.
	Aušra Prasauskaitė Moterys: 12 įkvepiančių istorijų Stipriomis, ryžtingomis, talentingomis, įtakingomis, laužančiomis stereotipus ir visuomenės barjerus. Nors šios moterys skiriasi amžiumi, užsiėmimais, pomėgiais, gyvenimo būdu, bet jos visos – nesustabdomos. Tai ypatingos asmenybės, keičiančios Lietuvos ir pasaulio veidą, savo kūryba ar darbais įkvepiančios aplinkinius, darančios pasaulį geresnį ir gražesnį. Aušros Prasauskaitės kalbintos moterys atskleidė savo istorijas, sėkmės receptus ir patirtų nesėkmių pamokas, padariusias jas tokias, kokios yra. Jos taip pat leido žvilgtelti į savo namus, darbus, širdžiai brangius daiktus ir pasidalijo asmeninėmis nuotraukomis.
	Daiva Ulbinaitė Nustokim krūpčiot: Prezidentė Dalia Grybauskaitė  Dešimt metų kartu su Prezidente dirbusi knygos autorė – Prezidentės Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais D. Ulbinaitė knygoje „Nustokim krūpčiot“ ne tik atveria politinio gyvenimo užkulisius, bet ir atskleidžia, kokia D. Grybauskaitė kasdieniame gyvenime.
	Virginia Woolf  Savas kambarys „Savas kambarys“ – esė, parašyta dviejų pranešimų „Moterys ir literatūra“ pagrindu, analizuojanti moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Pasitelkusi istorinę perspektyvą, V.Woolf taikliai parodo įvairias kliūtis, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. Ji padaro iš pirmo žvilgsnio kuriozišką, tačiau pagrįstą išvadą: kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus. Didelę „Savo kambario“ sėkmę lemia ir tai, kad V. Woolf niekur nenuklysta į didaktiką ir moralizavimą. Ji tvirtai įsitikinusi, kad visokių graužačių ir neapykantos kamuojamas rašytojas negali sukurti nieko, kas turėtų išliekamąją vertę. Knyga aistringai, bet labai taktiškai gina bendražmogiškąjį humanizmą apskritai.

Užsakę norimą knygą per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką ir gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.