Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?

 

Anot Civilinės aviacijos administracijos specialisto Adolfo Kuzborski, bendri ES reikalavimai turėtų pasirodyti iki 2020 metų, o kol kas kiekviena ES valstybė vadovaujasi savomis taisyklėmis. „Vis dažniau kalbama apie bepiločių orlaivių panaudojimą vaizdo fiksavimo, tyrinėjimų, saugumo ir kitose srityse, tačiau informacijos ir reglamentavimo harmonizacijos šioje srityje vis dar trūksta. Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas, nes ši technologija tebėra laikoma naujove“, – pastebi jis.

 

 

Specialisto teigimu, savo turiniu šios taisyklės panašios visose šalyse – jos sukoncentruotos į bepiločio orlaivio valdytojo atsakomybę. „Kaip esmines taisykles reikėtų išskirti tam tikro atstumo laikymąsi – dažniausiai 50 m nuo pašalinių žmonių. Taip pat skraidinant bepilotį orlaivį jis visą laiką turėtų būti vizualiai matomas ir nekilti aukščiau nei 120 m, o kai kuriose šalyse – aukščiau nei 150 m. Taip pat dronus draudžiama skraidinti šalia oro uostų,“ – atkreipia dėmesį A. Kuzborski.

 

Apie bepiločių orlaivių eismo reguliavimą buvo diskutuojama ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vykusiame renginyje „Dronai. Technologijos. Lietuva“. Čia rinkosi Lietuvos dronų entuziastai ir profesionalai, mokslininkai, verslininkai bei menininkai. Susirinkusiųjų auditoriją atspindėjo plačios bepiločių orlaivių panaudojimo galimybės – Lietuvoje jie pasitelkiami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės, net meno, fotografijos srityse.

 

 

Nors bepiločiai orlaiviai kuriami VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute,  VGTU „LinkMenų fabrikas“ taip pat siekia aktyviai įsitraukti į dronų gamybos sritį ir užsimena apie specialias tam skirtas dirbtuves: „Gyvename neribotų galimybių amžiuje, kai informacijos ir technologijų prieinamumas yra kaip niekad didelis, o savomis rankomis galime pasidaryti beveik viską. Planuojame VGTU „LinkMenų fabrike“ netrukus pasiūlyti dronų gamybos kursus,“ – sako VGTU „LinkMenų fabriko“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Girdzijauskaitė.

 

Anot jos, dronų pritaikymas skirtingose, net kasdienėse srityse, darosi vis įvairesnis ir populiaresnis. „Viena didžiausių el. parduotuvių pasaulyje „Amazon“ planuoja, kad po 4 metų jų prekės klientams bus pristatomos 80 km/h greičiu skrendančių dronų. Gal dar po 10 metų ir Lietuvoje mūsų vaikai turės po droną, kurie į mokyklą skraidins knygas, ir taip išspręsime didesnių už pirmoką kuprinių problemą?“ – juokauja E. Girdzijauskaitė.

 

 

Netrukus VGTU „LinkMenų fabrike“ keliems mėnesiams įsikurs ir „Autonomous drone surveillance system“ komanda, kurianti autonomiškai veikiantį droną, skirtą pastatų ir teritorijų apsaugai. Ši komanda laimėjo jaunimo verslumo skatinimo programą „Futurepreneurs“ ir kaip vieną iš prizų pelnė  3 mėnesių narystę VGTU „LinkMenų fabrike“.