„Vienas iš populiariausių Užgavėnių kaukių gaminimo būdų – paper mache technologija. Mes norėjome padaryti kažką inovatyvaus, įdomaus, netradicinio bei pritaikyti naujausias technologijas“, – pasakojo VGTU Inžinerinės grafikos katedros lektorius Edgaras Timinskas. Jis su kolega iš VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto, lektoriumi Arvydu Rimkumi, pasiūlė Kūrybinių industrijų ir Architektūros fakultetų studentams įprasto Kompiuterinio modeliavimo kurso alternatyvą. Studijų metu studentai dirbdami grupėse bei taikydami inovatyvius kompiuterinio modeliavimo įrankius turėjo galimybę sukurti savo galvų maketus.

 

„Kompiuterinio modeliavimo objektas statybos ar mechanikos inžinerijos studentams yra labai aiškus ir suprantamas. Tuo tarpu kūrybinių industrijų studentams ne retai trūksta motyvacijos modeliuoti įprastus inžinerinius objektus. Vietoje dvimačių objektų modeliavimo pasiūlėme alternatyvą – sukurti savo atvaizdo modelį. Dirbant su jaunąja karta labai svarbu duoti erdvės pasireikšti – kai studentai nevaržomi ir jiems suteikiama laisvė patiems ieškoti naujų būdų kurti bei spręsti problemas, pastebime, kad studentai geriau jaučiasi, padidėja produktyvumas bei motyvacija“, – pasakojo A. Rimkus.

 

Įgyvendindami projektą studentai turėjo pereiti net keletą skirtingų etapų – pradedant nuo darbo foto studijoje iš visų pusių fotografuojant žmogaus galvą, vėliau kompiuterinėmis programomis nuotraukas sujungiant į vieną modelį ir paverčiant jį trimačiu vaizdu. Toliau reikėjo padaryti modelio išklotinę ant popieriaus, ją atspausdinti, iškirpti bei suklijuoti. Pasak studentų, vien techninė projekto dalis – atspausdinimas, iškirpimas ir suklijavimas – užtruko apie 90 val.

 

Darbo procese studentų laukė įvairūs iššūkiai. „Programine įranga apdorojus galvos nuotraukas gaunama apie 90 tūkst. dalių, tarp kurių neretai atsiranda defektų, pvz., dėl atspindžio ar šešėlio nuotraukoje gali susiformuoti skylė ar deformuotis galvos paviršiai. Visą modelio koregavimą bei paviršių apdorojimą reikia atlikti rankiniu būdu, kad iš keliasdešimt tūkstančių smulkių paviršių liktų tik keli šimtai“, – praktinėmis darbo subtilybėmis dalijosi A. Rimkus.

 

„Tai buvo gana nestandartinė kūrybinė užduotis. Iš vienos pusės tarsi smagus žaidimas, bet iš kitos – mokymasis darant praktiškai. Studentai susipažino su įvairiausia aukščiausio lygio programine įranga ir įrankiais, kurie naudojami praktikoje kuriant filmus, animaciją, įvairias vizualizacijas“, – pasakojo E. Timinskas.

 

Vertindami rezultatą lektoriai pabrėžė, kad „Galvočių invazijos“ kūrimo metu pritaikyti visi realaus projekto įgyvendinimo etapai: tarpdisciplininis komandinis darbas, organizavimas, analizė, metodų ir įrankių pasirinkimas, įrankių pritaikymas, rezultato pristatymas.