
2025-02-24
Minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines – pristatyta karo realybės fotoparoda
Minint trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete (KIF) buvo pristatyta šio fakulteto lektorės, žurnalistės ir paramos fondo įkūrėjos Mildos Matulaitytės-Feldhausen fotografijų paroda „Viena diena batalione“.
„Paroda „Viena diena batalione“ – tai didvyrių ir jų kasdienybės kronika, atsitiktinai pagauti ir užfiksuoti momentai iš jų gyvenimų, juos supančios aplinkos. Tų didvyrių, kurie paklausti visuomet atsako ai, viskas gerai. Didvyrių, kurie kantriai ir nesiskųsdami laiko skydą virš mūsų. Virš tavęs ir virš manęs“, – sako parodos autorė.
Renginys prasidėjo nuo KIF dekanės prof. dr. Vaidos Asakavičiūtės žodžio. Dekanė dėkojo lektorei M. Matulaitytei-Feldhausen už jos begalinę drąsą ir nuolatinę pagalbą Ukrainai. Profesorė pabrėžė, kad svarbu visiems susitelkti ir nesustoti siekti bendro tikslo – baisaus karo pabaigos.
Taip pat tiesiogiai iš Ukrainos prisijungė 210-ojo atskirojo šturmo pulko vadas, pulkininkas leitenantas Pavlo Kurilenko ir 210-ojo atskirojo šturmo pulko vado pavaduotojas majoras Volodymyr Konchyts, kurie dėkojo Lietuvos žmonės už nuolatinį palaikymą bei akcentavo, jog abipusis ryšys yra neįtikėtinai svarbus Ukrainos kovai. Karininkų padėką į lietuvių kalbą išvertė KIF alumnas Vladislav Golovnickij.
Su renginio svečiais sveikinosi ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, pabrėžusi, kad kiekvienam iš mūsų svarbu suvokti karo grėsmę ir priemonių imtis jau dabar.
Taip pat karo žurnalistė M. Matulaitytė-Feldhausen skaitė pranešimą tema Ukraina: kiek jėgų dar liko? bei atskleidė tikrą realybę apie karą Ukrainoje – jis nėra romanizuotas: tai baisi, nuobodi, varginanti realybė.
„Labai dažnai manęs klausia apie karių nuotaikas ten, apie jų motyvaciją. Prašo prognozių, prašo pasakyti savo nuomonę apie tai, kas bus toliau. Grįžus iš Kursko krypties, žinau tik vieną – jėgos senka… Deja. Senka jėgos, nes baigiasi žmonės. Baisus pasakymas – baigiasi žmonės, – man sako pulko vadas grįžus iš ten. – Baisus ir įgaunantis visiškai kitokią – tiesioginę prasmę, – dar priduria. Jėgos ten senka…“, – sako lektorė.
Paramos fondas
Mildos Matulaitytės Paramos fondo tikslas – asmeniškai, tikslingai padėti kariams, su kuriais turiu galimybę bendrauti ir išgirsti apie jų bėdas. Padėdami jiems dronais, amunicija, ginklais, mes dažnai užmirštame, jog už viso to yra žmonės. Žmonės, kaip jūs ir aš. Vadindami juos didvyriais, nepalaužiamais, mes juos nuasmeniname, nuasmenindami ir jų bėdas, rūpesčius – nes, na didvyriai jų neturi…
Tačiau jie jų turi. Nes gyvenimas yra ne tik karas apkasuose. Gyvenimas – tai ir pašlijusi sveikata, nes vasarą, ant savo nugaros iš karo lauko išnešei 8 ginklo brolius. Kai kuriuos, deja, nebegyvus. Gyvenimas – tai tavęs per skausmą tarnyboje nebenešančios kojos, namuose esantys vaikai ir tavo, kaip šeimos maitintojo atlyginimas, nesiekiantis nė penkių šimtų eurų... Gyvenimas – tai namuose likęs neįgalus vaikas ar tėvas be kojos. Ir tu – pagrindinis šeimos maitintojas.
Prisidėti jūs galite:
Mildos Matulaitytės
Paramos fondas
LT237044090111682330
arba: