Birželio 11-13 d. VILNIUS TECH sukvietė tvarumo ekspertus iš 28 Šiaurės ir Baltijos šalių universitetų į NORDTEK konferenciją Vilniuje. Techniškųjų universitetų, savivaldybių, verslo bei politikos atstovai diskutavo apie „Žaliąją ir skaitmeninę universitetų transformaciją“ (angl. Green and Digital University Transformation). Mokslo bendruomenei šis renginys buvo ypač prasmingas – čia gimė idėjos, kurios vėliau virs realiais sprendimais.
 

„Darnaus pasaulio idėjos reikalauja ilgo proceso, tęstinumo, tačiau dėl technologijų plėtros ir klimato kaitos tempo bei masto, universitetams būtina auginti gebėjimus veiksmingai valdyti pokyčius – ne tik juos spręsti bet ir būti aktyviais pokyčių iniciatoriais. Tad vienas reikšmingiausių vaidmenų atitenka mokslui – turime labai suskubti kurti inovatyvius ir tvarius sprendimus bei sudaryti sąlygas verslui saugiai ir atsakingai juos testuotis universitete“, – kalbėjo VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas, atidarydamas 53-iąją NORDTEK konferenciją Vilniuje.
 

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta vidiniams NORDTEK grupių susitikimams ir pasirengimui intensyvioms diskusijoms. Dalyviai lankėsi VILNIUS TECH Inovacijų ir kūrybiškumo centre „LinkMenų fabrikas“ bei Antano Gustaičio aviacijos instituto laboratorijose.
 

Antrosios dienos plenarinėje sesijoje dalyvių laukė pagrindiniai pranešimai, analizuojantys politikos, mokslo ir aukštojo mokslo institucijų vaidmenį skaitmeninėje ir žaliojoje transformacijoje.
 

Pirmąjį plenarinį pranešimą apie politikos formuotojų vaidmenį žaliojoje ir skaitmeninėje transformacijoje pristatė VILNIUS TECH alumnė, buvusi susisiekimo viceministrė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė. Ji pabrėžė, kad universitetai šiandien turi būti ne pasyvūs stebėtojai, o aktyvūs pokyčių iniciatoriai.

 

„Sėkmė ateina tuomet, kai bendradarbiauja visi – universitetai, viešasis sektorius, verslas. Universitetai atlieka pagrindinį vaidmenį tokiose partnerystėse, nes gali teikti mokslu grįstus sprendimus“, – kalbėjo dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 

Pasak dr. A. Vaiciukevičiūtės, universitetai šiandien ne tik rengia specialistus, bet ir aktyviai kuria naujas praktikas, grįstas tvarumo principais, skaitmeninėmis priemonėmis ir mokslinių tyrimų rezultatais. Tačiau tam, kad šios praktikos turėtų ilgalaikį poveikį, būtina užtikrinti, jog tikslai būtų strategiškai derinami su politikos prioritetais ir finansavimo sprendimais.
 

TalTech universiteto (Estijoje) tvarumo patarėja prof. Helen Sooväli-Sepping ne tik analizavo, kaip dažnai tvarumas akademiniame gyvenime lieka tik projektiniu užmoju, bet ir kvietė universitetus iš naujo įsivertinti savo lyderystės vaidmenį visuomenėje. Pasak jos, technologiniai universitetai gali tapti švyturiais – ne tik kalbėti apie transformacijas, bet ir patys rodyti pavyzdį.

 

Ekspertė pabrėžė visos universiteto bendruomenės ir ypač – rektorių įsitraukimo svarbą. Paklausta, koks būtų pirmasis jos priimtas sprendimas, tapus universiteto rektore, tvarumo ekspertė prof. H. Sooväli-Sepping atsakė: „Nutiesčiau Taline dviračių taką nuo miesto centro iki TalTech universiteto. Tvarumas prasideda nuo sprendimų, kuriuos priimame kiekvieną dieną.“
 

Paralelinėse sesijose aptarta mobilumo politika, švietimo skaitmenizavimo iššūkiai, dirbtinio intelekto vaidmuo, tarpdisciplininis požiūris į tvarumą, išmaniųjų miestų sprendimai ir universitetų įtaka klimato kaitos mažinimui. 
 

Pranešimus tarptautinei bendruomenei skaitė ir VILNIUS TECH atstovai: doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė pristatė tvarumo integravimo į studijų programas rekomendacijas bei aptarė, kaip dirbtinio intelekto įrankiai keičia mokymosi procesus. Dr. Monika Mačiulienė kalbėjo apie dalyvaujamąją mokslo komunikaciją – mokslo ir visuomenės sąveiką, kai ne tik mokslininkai perduoda informaciją, bet kartu su piliečiais ieško sprendimų tvarumo klausimais. Doc. dr. Liutauras Nekrošius dalijosi, kaip architektūroje taikyti demokratinius principus, įtraukiant bendruomenę į sprendimų priėmimą, o doc. dr. Raimondas Grubliauskas pristatė VILNIUS TECH Tvarumo centro veiklą, akcentuodamas eksperimentinės erdvės svarbą, kuriant ir testuojant tvarius sprendimus. Taikomosios mechanikos katedros doc. dr. Gediminas Blaževičius kalbėjo apie studentų, dėstytojų ir tyrėjų mobilumo stiprinimą ir su tuo susijusius iššūkius: nuo požiūrio keitimo iki finansavimo galimybių.

 

Paskutinę konferencijos dieną dalyviai rinkosi į inžinerinio švietimo, dirbtinio intelekto, tvarumo, studentų atstovų, mobilumo koordinatorių bei rektorių darbo grupes: vienose analizavo dirbtinio intelekto integraciją inžinerijos ugdyme – nuo testų ir užduočių automatizuoto įvertinimo iki personalizuotų mokymosi modelių, pritaikytų studento gebėjimams, kitose – kaip globalius darnaus vystymosi tikslus įtraukti į inžinerines studijų programas, dalijosi universitetų aljansų patirtimis bei aptarė mobilumo stiprinimo priemones. Diskusijose išryškėjo dar glaudesnės regioninės partnerystės ir aiškesnio veiksmų plano poreikis.
 

NORDTEK konferencija patvirtino, kad technologiniai universitetai nėra vien žinių perdavimo institucijos. Jie tampa erdvėmis, kur formuojamos naujos vertybės, kuriami sprendimai, eksperimentuojama ir įgyvendinami pokyčiai. Dr. Agnės Vaiciukevičiūtės, prof. Helen Sooväli-Sepping ir kitų pranešimai kvietė universitetus imtis lyderystės, ne tik deklaruojant tvarumo principus, bet ir transformuojant kasdienę praktiką.
 

NORDTEK organizacijai VILNIUS TECH priklauso jai dar nuo 2019 metų. NORDTEK priklausantys universitetai glaudžiai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Taip pat – skatina bendrus Europos projektus, prisideda prie tvaraus, ilgalaikio bendradarbiavimo, didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. 

 

Nuotraukas iš NORDTEK konferencijos galite rasti čia.