Lietuvos architektų rūmų nariams už dalyvavimą konferencijoje bus įskaitomos 4 val. kvalifikacijos mokymų, skirtų statybos techninės pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo vadovams. 
Norintiems gauti pažymėjimą, kviečiame registruotis šioje nuorodoje.
Užsiregistravusieji gaus informaciją iš Lietuvos architektų rūmų apie atsiskaitymą (Lietuvos architektų rūmų nariams taikomas mokestis – 30 eurų,  ne nariams – 60 eurų).


Humanizuotų miesto erdvių formavimo patirtį Lietuvoje apžvelgiantis mokslo ir praktikos renginys suburs skirtingų aplinkos formavimo sričių specialistus, naudotojų grupių ir visuomenės atstovus iš Lietuvos bei kitų šalių. Piliečių poreikiai yra kertinis atspirties taškas projektiniams sprendimas, teisiniam reguliavimui ir jo tobulinimui. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje pasiekėme daug, tačiau turime siekti dar aukštesnės kokybės planuodami, statydami ir naudodami miestų erdves, teikdami informaciją, padarydami prekes ir paslaugas prieinamas visiems. Konferencijoje šalies ir užsienio mokslininkai, aplinkos kūrimo specialistai bei patys aplinkos naudotojai drauge ieškos ir siūlys sprendimus, kaip toliau tobulinti miesto atvirųjų erdvių prieinamumą ir kurti visiems prieinamą aplinką. 

Tai tarpdalykinis tęstinis kas dvejus metus rengiamas mokslo renginys, kuriame urbanistikos ir inžinerijos, pastatų ir kraštovaizdžio architektūros, socialinių mokslų ir teisės specialistai diskutuos ir tarsis, kaip aktualizuoti ir priartinti mokslo tyrimų kryptis prie svarbiausių įtraukios aplinkos kūrimo sričių. Remiantis konferencijoje dalyvaujančių užsienio tyrėjų patirtimi norima šalyje vykdomus mokslo tyrimus glaudžiau susieti su socialinės integracijos procesais, apimant estetiškų aplinkos  prieinamumo sprendimų kūrimą, naudotojų įtrauktį, proceso valdymą ir teisinės aplinkos tobulinimą. Renginys periodinis, vykdomas kas dvejus metus – pirmoji konferencija „Lietuva visiems“ buvo surengta 2023 m. gruodžio 4 d., minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną ir žymint pirmojo Lietuvoje aplinkos prieinamumą reguliuojančio teisės akto (RSN 154-93) priėmimo trisdešimtmetį.

2023 m. konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas įtraukios aplinkos kūrimui – nuo fizinės infrastruktūros pritaikymo žmonėms su negalia iki informacijos prieinamumo visoms visuomenės grupėms. Renginio metu išryškėjo būtinybė siekti sisteminių pokyčių, apimančių tiek teisėkūros, tiek praktinio įgyvendinimo lygmenis. Taip pat buvo akcentuotas poreikis daugiau dėmesio skirti miestų atvirosioms erdvėms – jų prieinamumui, funkcionalumui ir patogumui visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų fizinių galimybių.

2025 m. konferencijos temos atspindės gilesnį požiūrį į miesto atvirųjų erdvių prieinamą tvarkymą, universalaus dizaino principų taikymą kasdienėje aplinkoje. Konferencija apims urbanistikos, statinių ir kraštovaizdžio architektūros mokslų (H003) sritis, praplės Lietuvos mokslininkų nagrinėjamas temas, reikšmingai plėtodama tarpdalykinį aplinkos humanizavimo tyrimų diskursą ir plėsdama Lietuvos mokslininkų partnerių ratą. Šiuo metu Lietuvoje šios srities tyrimus vykdo atskiros humanitarinių, socialinių, medicinos ir technikos krypčių mokslininkų grupės, tačiau inicijuoti bendrus, integruotus tyrimus vis dar yra iššūkis. Konferencija sieks paskatinti šių sričių bendradarbiavimą ir žinių mainus. Užsienio mokslininkai, ypač iš Japonijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės, taiko pažangius, tarpdalykinius aplinkos tyrimo metodus – nuo sociologinių ir technologinių analizės įrankių iki sužaidybintos papildytos realybės modeliavimo. Toks metodologinis įvairiapusiškumas leidžia įtraukti ne tik akademinę bendruomenę, bet ir savivaldos institucijas, socialinius partnerius bei verslo atstovus į tyrimų procesą. Lietuvos mokslininkai ir praktikai, dalyvaudami šioje konferencijoje, turės galimybę praplėsti savo tyrimų metodų lauką, susipažinti su interaktyviais ir visuomenę įtraukiančiais tyrimų principais, pasisemti įkvėpimo iš tarptautinių praktikų. Konferencija prisidės prie mokslo pažangos, suburdama Lietuvos ir užsienio tyrėjus bei praktikus, vykdančius pirmeiviškus tyrimus aplinkos humanizavimo srityje, ir skatins ilgalaikį tarptautinį bendradarbiavimą. VILNIUS TECH turi tamprius ryšius su Aalto universiteto tyrėjų grupe „Sotera“, kuri tyrinėja negalios, senėjimo, socialinės įtraukties skatinimo klausimus. Prof. Gintaras Stauskis per pastarąjį dešimtmetį dalyvavo trijų daktaro disertacijų, nagrinėjusių aplinkos kokybės, senėjančios visuomenės, miesto erdvių kokybės klausimus, gynimuose Aalto ir Oulu universitetuose Suomijoje. Aalto universiteto mokslininkė Ira Verma, tyrinėjanti universalų dizainą, savo pranešimą skirs miesto aplinkos humanizavimo klausimams, įvertinant ekologijos ir tvaraus vystymosi aktualijas. VILNIUS TECH ryšiai su prof. Ed Wall, Grinvičo universiteto mokslininku, kraštovaizdžio architektu, leis išplėsti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės mokslininkų kontaktus, numatant bendras tyrimų temas, panaudojant tyrimų metodikas ir rezultatus Kraštovaizdžio architektūros studijų procese. Architektūros fakultetui plėtojant produktyvius ryšius su Japonijos Šibaura universiteto tyrėjais prof. Ruka Kosuge pranešimas praplės  patalpų, skirtų suaugusiesiems, turintiems psichikos sutrikimų, ir jų šeimoms, projektavimą; neįgaliųjų vežimėlių naudotojų būsto planavimą ir kitus susijusius klausimus.

Temų kryptys:

-Tvari humaniška aplinka visose gyvenimo srityse. Esamų pastatų pertvarkymas prieinamumo visiems linkme. Miesto atvirųjų erdvių kokybė. 
-Aplinkos naudotojų grupių įsitraukimas į aplinkos visiems kūrimą. Aplinkos ir pastatų prieinamumo reguliavimo, stebėsenos ir kontrolės iššūkiai.