Stojantiesiems

2015 m. spalio 21–23 d. vyko BESTFACT projekto baigiamoji konferencija

Spalio 29, 2015
Siekdama paskatinti transporto sektoriaus plėtrą, Europos Komisija pagal ES 7-ąją bendrąją tyrimų programą inicijavo BESTFACT projektą, vienijantį 11 partnerių – universitetų ir konsultacinių įmonių – iš 8 šalių: Čekijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos. Konsorciumo lyderė – bendrovė PTV (Planung Transport Verkehr) AG iš Vokietijos. Tarp konsorciumo partnerių yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras (ITLKC), sukaupęs svarią mokslinių tyrimų patirtį, bendradarbiaujant tarptautiniuose ES tyrėjų tinkluose.
 
Europos Komisijos 7 Bendrosios programos BESTFACT projekto tikslas yra kurti, skleisti ir dalintis su krovinių vežimu susijusiomis gerosiomis praktikomis, patirtimi bei naujovėmis, kurios padeda siekti Europos transporto politikos tikslų. Be bendradarbiavimo platformos formavimo, vienas svarbiausių BESTFACT projekto tikslų yra identifikuoti gerąją patirtį plėtojant žaliąjį ir intermodalinį transportą, rengti rekomendacijas, kaip tą patirtį panaudoti ir skleisti tiek ES, tiek plėtojant naująją ES rytų kaimynystės politiką transporto srityje. Projekto metu buvo sukurta unikali metodologija geriausiai praktikai identifikuoti ir įvertinti.
 
BESTFACT projekte 2012 m. buvo atlikta gerosios praktikos atvejų logistikos sektoriuje inventorizacija, po kurios nutarta trumpai aprašyti 160 atvejų, o 60 parengti detalius aprašymus. Iš Lietuvos pusės projekto rėmuose buvo pasiūlytos gerosios praktikos projektai tokie kaip: GreCOR projektas, vieno langelio principas Odesoje, Krovinių ir prekių informacinė sistema (KIPIS), Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo rezervacijos sistema internete (EVIS), Centrinis Klaipėdos terminalas, jūrų greitkelis Klaipėda – Karlshamn, Rytų – Vakarų transporto koridoriaus asociaciją, kaip inovacinį instrumentą plėtojant Azijos- Europos transporto ryšius bei traukinio VIKINGAS projektas. Siūlomi gerosios praktikos pavyzdžiai buvo aukštai įvertinti Europos sąjungoje, tačiau ypatingo įvertinimo sulaukė krovininis traukinys „Vikingas“, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. 2014 m. šis projektas gavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos BESTFACT skirtą apdovanojimą, kaip Geriausias Žaliosios logistikos ir įvairiarūšių vežimų projektas. Konteinerinis traukinys „Vikingas" yra bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Moldovos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. „Vikingu" vežami universalūs ir specializuoti konteineriai ir maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrainos (1734 km) įveikiamas per 52 val.
 
2015 m. spalio 21–23 d. vyko BESTFACT projekto baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, didžiausių Lietuvos transporto įmonių vadovai. BESTFACT projekto konferencijoje taip pat siekiama suformuoti platformą diskusijoms, sąveikai ir informacijos keitimuisi tarp tyrėjų, mokslininkų ir inžinierių. 2015 m. spalio 21–23 d. Kaune ir Klaipėdoje vykusi baigiamoji .BESTFACT konferencija sulaukė per 100 dalyviu iš ES ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių. Uostamiestyje jiems buvo surengta trumpa ekskursija po Klaipėdos uosto akvatoriją, supažindinimas su naujausia infrastruktūra. Gausi svečių grupė turėjo galimybę įvertinti Klaipėdos uosto infrastruktūros patobulinamus, sudarančius sąlygas plėtoti "Vikingo" projektą bei skatinančią prekybą tarp Azijos ir Europos. Pagrindinės BESTFACT konferencijos uždaviniai ir temos:
  • pristatyti perspektyviausias technologijas ir priemones miesto krovininio transporto, žalios logistikos, įvairiarūšio transporto ir e krovinių, kurie palengvintų tobulinimo produktyvumą ir konkurencingumą Europos tiekimo grandinėse, kurie būtų pagrindas tolesnio rinkos augimo ir tvaraus transporto vystymuisi ES;
  • diskusija apie geriausios praktikos taikymą ir BESTFACT projekto rezultatus skirtingose šalyse ir teritorijose;
  • konferencijoje taip pat siekiama suformuoti BESTFACT projekto rezultatų platformą diskusijoms, sąveikai ir informacijos keitimuisi tarp tyrėjų, mokslininkų ir inžinierių.
Kitas konferencijos tikslas pasikeitimas gerąja patirtimi, panaudojant informacines technologijas, plėtojant bendradarbiavimą tarp logistikos ir transporto kompanijų bei koordinuojant partnerių veiklą, plėtojant transporto koridorius ir tiekimo grandines. Užsienio šalių mokslininkai pateikė informacija apie diegiamas inovacijas, kurios jau netolimoje ateityje padės spręsti krovininio transporto ir logistikos problemas didžiausiose savo atstovaujamų šalių miestuose bei aplinkiniuose regionuose.

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau