Stojantiesiems

4 klaidos, kurias daro abiturientai rinkdamiesi studijas

Liepos 14, 2016
Jau liepos 19-ąją baigiasi pirmasis pagrindinio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kaip neapsirikti priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime? Jūsų dėmesiui – 4 didžiausios klaidos, kurias daro abiturientai, rinkdamiesi studijas.
 
1. Vadavaujasi tik tėvų, giminaičių, draugų patarimais. „Tėvai visuomet nori tik geriausio savo vaikui, dėl turimos gyvenimiškos patirties dažnai gali tikrai protingai patarti, visgi, besąlygiškai vadovautis vien jų nuomone nereikėtų. Ne paslaptis, jog tėvai, dažnai to net nesuprasdami, vaikams perša savo neišsipildžiusias svajones. Jeigu tėvai, seneliai siūlo savo profesiją, ji jums yra pakankamai prie širdies, tai tikrai verta apie tai pagalvoti“, – sako VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas. Iš tiesų, priimant šį atsakingą sprendimą, labai rekomenduotina pasitarti su jums svarbiais, kompetentingais žmonėmis, bet nepamiršti ir savo norų. Išsirinkus specialybę ir aukštąją mokyklą, būtina atidžiai užpildyti prašymą, nes gausite tik vieną kvietimą studijuoti.
 
2. Bijo stoti ten, kur svajoja. Traukia meninės srities specialybės, bet dėl finansinių sumetimų planuoji stoti į ekonomiką? Gąsdina stojamieji egzaminai? O galbūt norėtum studijuoti inžineriją, tačiau girdėjai, jog čia reikės daug mokytis? „Mokytis reikės visur, bet įdėtos pastangos atsipirks su kaupu. Jei norite pasiekti šio to daugiau, dirbti reikės visur. Technologijos moksluose svarbiausia – nuolatinis darbas tiek paskaitų metu, tiek savarankiškai, visgi, nepatingėjus, tai garantuoja puikias ateities perspektyvas,“ – sako R. Kliukas.
 
3. Neįvertina ateities darbo rinkos. Teisininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai – kaip rodo statistika, dažnai šias ir kitas populiarias specialybes įgiję jaunuoliai mina Darbo biržos slenkstį. „Rinkdamiesi studijų programą, turite pagalvoti ne tik apie tai, ar ši specialybė jums patiktų, bet ir apie tai, ar po studijų turėsite darbą. Kai kurių specialistų rinkoje yra gerokai per daug, o, sakykime, IT ar inžinerinėse srityse jų labai trūksta – tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Taigi, stenkitės suderinti savo norus su racionaliu protu bei nesivaikyti vyraujančių madų. Juk daug didesnes galimybes turėsite toje srityje, kurioje konkurencija mažesnė. Mūsų universitete sąmoningai siūloma gilintis į tokias sritis kaip daiktų internetas, logistika, mechatronika, kurių specialistų labai reikės dar po keleto metų“, – pataria VGTU studijų prorektorius.
 
4. Renkasi tik specialybę, bet ne aukštąją mokyklą. Pasak R. Kliuko, negalima aklai rinktis specialybės, neįvertinus aukštojo mokslo kokybės konkrečioje mokymo įstaigoje: „Kai kurios įvairių aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos turi tikrai gražiai skambančius pavadinimus, tačiau negali pasiūlyti aukšto lygio mokslo, geriausių savo srities dėstančių specialistų. Žinoma, įgysite diplomą, bet tai, kokioje aplinkoje mokysitės, kokių žinių įgausite, turės didelės įtakos tiek jūsų ateities karjerai, tiek jūsų asmenybei.“ Rinkdamiesi aukštąją mokyklą, atsižvelkite į jos reitingus, užsitarnautą vardą. Galbūt verta pagalvoti ir apie tai, ką, be mokslo, jums gali suteikti universitetas – galbūt čia rasite ir daug papildomos, jus dominančios laisvalaikio veiklos, bus suteiktos sąlygos kurti, įgyvendinti savo idėjas, suteiktas visas tobulėjimui reikalingas inventorius.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau