Stojantiesiems

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie antrą priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą

Liepos 24, 2015
Pirmasis pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapas baigėsi, tačiau ne visiems tai atnešė palengvėjimą ir malonų nerimą dėl rugsėjį laukiančių permainų. Daugeliui aktualus išlieka antrasis etapas. „Net tie, kurie gavo pasiūlymą į valstybės finansuojamą studijų vietą turėtų žinoti, kokios galimybės ir pasirinkimai jiems dar egzistuoja“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Jis išskiria 5 dalykus, į kuriuos abiturientai turėtų atkreipti dėmesį.
 
1. Pirmajame etape gautas pakvietimas studijuoti – tik pradžia
 
Net tie, kurie iš aukštosios mokyklos ar kolegijos gavo pasiūlymą studijuoti bei nuvyko pasirašyti sutartį, vėliau gali dalyvauti antrame stojimų etape. „Neretai nutinka taip, kad laukdamas rezultatų abiturientas pakeičia nuomonę arba gavęs pakvietimą supranta, kad gali/negali mokėti už mokslą norimoje studijų programoje. Bet kokiu atveju, jis turi galimybę dalyvauti antrame etape“, – sako R. Kliukas. Tačiau jis akcentuoja, kad jei abiturientas jau pasirašė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės finansuojamos vietos, antrame etape jis gali dalyvauti konkurse tik į valstybės nefinansuojamas vietas. Jei stojantysis nebuvo pakviestas studijuoti, buvo pakviestas, bet sutarties nepasirašė arba pasirašė dėl valstybės nefinansuojamos vietos – antrajame etape jam atviros tiek valstybės finansuojamos, tiek nefinansuojamos vietos.
 
2. Svarbu įvertinti savo galimybes
 
VGTU Studijų prorektorius pataria, kad, prieš perdėliojant prioritetus dalyvavimui antrame etape, reikėtų įvertinti savo galimybes. „Visi abiturientai LAMA BPO informacinėje sistemoje mato savo konkursinius balus į kiekvieną pasirinktą studijų programą. Kai kurios aukštosios mokyklos savo interneto svetainėse skelbia pakviestųjų studijuoti į valstybės finansuojamą vietą mažiausius konkursinius balus. Tai gali padėti realiau suvokti savo galimybes“, – akcentuoja R. Kliukas, sakydamas, kad tai turėtų padėti apsispręsti, kokius pakeitimus daryti prieš dalyvavimą antrajame priėmimo etape. VGTU Studijų prorektorius taip pat rekomenduoja sužinojus minimalius konkursinius balus panagrinėti savo pageidavimų sąrašą ir savarankiškai pasitikrinti, ar nebuvo apsirikta ir abiturientas gavo pakvietimą į reikiamą studijų programą.
 
3. Stojimų paraiškas galima koreguoti, tačiau ribotai
 
R. Kliukas primena, kad dalyvaujant antrajame etape prašymų papildyti naujais pageidavimais negalima, leidžiama tik keisti esamų pageidavimų prioritetinę eilę. Negalima pakoreguoti ir studijų formos bei finansavimo pobūdžio. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad antrasis etapas nežada, jog patekti į norimą vietą bus lengviau. „Kelerių metų patirtis parodė, kad antrajame etape stojimo į atskiras studijų programas balai gali būti ir mažesni, ir didesni nei pirmame etape. Be to, būtina nepamiršti, jog antrajame etape valstybės finansuojamų vietų gerokai sumažės“, – pabrėžė studijų prorektorius.
 
4. Norintys dalyvauti antrame etape neturėtų snausti
 
VGTU atstovas atkreipia dėmesį, kad abiturientai, norintys dalyvauti antrajame etape, turėtų nedelsti: „Net tie, kurie neketina keisti savo pasirinkimų tvarkos, privalo prisijungti prie LAMA BPO informacinės sistemos, iš naujo pildyti prašymą ir registruoti pasirinktas studijų vietas. Į tai būtina atkreipti dėmesį, nes iš naujo neužpildžius prašymo antrajame etape nebus galima dalyvauti“.
 
5. Po antro etapo – papildomas priėmimas
 
Ne visiems pasiseka patekti į norimą studijų programą pagrindinio priėmimo metu. Tačiau jiems atsiranda galimybės įstoti dalyvaujant papildomame priėmime, kuris šiais metais vyks rugpjūčio 7–10 dienomis. Papildomo priėmimo metu prašymai iš naujo registruojami LAMA BPO informacinėje sistemoje, juos gali teikti tie, kurie neturi sudarytų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų, tikslinių vietų ir studijų stipendijų. „Šiame etape gali dalyvauti ne tik negavę norimos vietos pagrindinio priėmimo metu, bet ir tie, kurie jame visai nedalyvavo, nepildė prašymų ar užpildę pamiršo suvesti brandos atestatų duomenis“, – priminė VGTU Studijų prorektorius R. Kliukas.
 
Nors tokiu įtemptu ir svarbiu laikotarpiu abiturientams sunku išlikti ramiems, tačiau VGTU Studijų prorektorius ragina nepasiduoti panikai ir stengtis sprendimus priimti galvojant apie ateitį: „Kiekvienam abiturientui, kaip savo paties vaikui, palinkėčiau priimti racionalius sprendimus ir renkantis studijas galvoti ne tik apie savo pomėgius, bet ir apie tai, kokių specialistų reikia mūsų šaliai. Tai garantuos užtikrintą ateitį“.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau