Stojantiesiems

Antroji „Pertrauka su rektoriumi“: pokyčių programa ir pasiūlymai dėl aukštojo mokslo ateities

Lapkričio 7, 2016
Šiandien Centriniuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rūmuose vyko jau antrasis susitikimų ciklo „Pertrauka su rektoriumi“ renginys, susilaukęs didelio bendruomenės susidomėjimo. Šių susitikimų tikslas – su VGTU rektoriumi Alfonsu Daniūnu padiskutuoti rūpimais klausimais apie universiteto planus, aktualijas.
 
„Smagu, kad vis daugiau žmonių domisi universiteto gyvenimu ir dvasia. Šiandien daugiau dėmesio noriu skirti dviem dalykams: pokyčių programai ir LURK pasiūlymams vyriausybei dėl aukštojo mokslo ateities“, – susitikimo pradžioje sakė VGTU rektorius.
 
Pasak A. Daniūno, Senatas spalio 25 dieną pritarė pokyčių programai, apie kurią plačiau kalbėta pirmojo susitikimų ciklo „Pertrauka su rektoriumi“ renginio metu. Šiuo metu vykdoma 20 projektų, per kuriuos vyks pokyčių programa – vieni didesni, kiti mažesni, bet visi labai svarbūs universitetui. Šiuo metu yra sudaromos darbo grupės.
 
A. Daniūnas, einantis Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento pareigas, VGTU bendruomenei taip pat trumpai pristatė pagrindinius LURK parengtus siūlymus naujai vyriausybei, kurie bus paskelbti šią savaitę. Tai: būtinybė parengti ilgalaikę Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą, taip pat sukurti ilgalaikį Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros planą kaip Ilgalaikės Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategijos dalį.  Šiuo metu vienas jautriausių klausimų – universiteto tinklo optimizacija. Siūloma racionaliai optimizuoti mokslo ir studijų sistemą, apimant universitetus, kolegijas ir mokslo institutus. Taip pat kalbama apie Valstybinę universitetų bendrabučių ir socialinės infrastruktūros atnaujinimo programą, kuri padėtų sudaryti studentams tinkamas gyvenimo sąlygas.
 
„Labai svarbus finansų,  skiriamų švietimo sistemai klausimas. Nuo 2008 m. Valstybės skiriamų lėšų dydis nesikeičia, tačiau mes siūlome bent 5 procentais kasmet didinti procentinę biudžeto dalį, skiriamą universitetinių aukštųjų mokyklų studijoms. Taip pat siūlome kasmet didinti finansavimą mokslui, nes valstybės skiriamų lėšų procentas mokslui atsilieka nuo ES vidurkio“, – sakė VGTU rektorius A. Daniūnas. Kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį VGTU rektorius universiteto bendruomenei pristatys aktualiausius universiteto įvykius, sprendimus bei atsakys į Jūsų klausimus. Susitikimai vyks įvairiuose VGTU rūmuose didžiosios pertraukos metu nuo 13.45 iki 14.30 val.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau