Nedarbo priežastis ‑ tarpdisciplininių kompetencijų trūkumas
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka Pramonės lūkesčių indekso tyrimą. 2015 m. tyrimo metu buvo ištirtas darbdavių požiūris į aukštųjų mokyklų absolventų žinias ir įgūdžius bei įsidarbinimo galimybes. Klausimai parengti remiantis Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) projektu „Third Space”, kuriame analizuojamos sektorių tendencijos siekiant nustatyti kritines ateities lyderių kompetencijas. LPK tyrimo išvados rodo, jog jaunų specialistų pasiruošimas darbo rinkai bei tinkamų kompetencijų ir įgūdžių trūkumas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos iššūkių.
Pasak 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, darbuotojo įgūdžiams keliami reikalavimai sėkmingam darbui atlikti tiesiogiai koreliuoja su asmeniniais įgūdžiais, kurių trūksta absolventams. 15 proc. respondentų teigė, jog vienas svarbiausių darbuotojo įgūdžių ‑ gebėjimas produktyviai dirbti komandoje. Tuo tarpu net 13 proc. atsakė, kad jaunieji specialistai būtent ir neturi šių gūdžių. Panašiai koreliavo ir kiti atsakymai: gebėjimas žodžiu ir raštu dėstyti mintis užsienio kalba (11 proc. teigė jog tai yra svarbu, 6 proc. nurodė, jog absolventams šių kompetencijų trūksta), gebėjimas efektyviai naudoti darbo laiką (atitinkamai po 7 proc.).
Tokioje situacijoje ieškantieji darbo skundžiasi, jog neįmanoma jo rasti, tuo tarpu darbdaviai skundžiasi, kad nėra ką samdyti. Įvertinus ekonomikos tendencijas, įmonių tarptautiškumo augimą, galima daryti prielaidas, jog situacija tik aštrės.
Praktika – būdas įgyti darbo patirties
Aukštojo mokslo institucijos Lietuvoje jau suvokė, jog studentams reikia ne tik teorinių žinių, bet ir jų praktinio taikymo įgūdžių. Tačiau dažnai pamirštama, jog šis procesas vyksta tam tikroje terpėje – dirbant komandose, komunikuojant su tarptautiniais partneriais, įgyvendinant projektus – ir šių žinių reikia ne tik būsimiems vadovams. Tokių tarpdisciplininių kompetencijų studentai įgyja praktikos metu. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) 2 mėnesių trukmės praktika yra privaloma visose I-osios pakopos studijų programose.
Apie ateitį sistemingai galvojantys studentai naudojasi Erasmus+ programos teikiamomis praktikos užsienyje galimybėmis. Kasmet į praktiką užsienyje išvyksta apie 200 VGTU studentų ir jaunų absolventų. Praktika užsienyje leidžia ne tik pasisemti praktinių profesinių žinių, dirbti daugiakultūrinėje komandoje ar lavinti užsienio kalbos įgūdžių. Peržengus komforto zonos ribas, praktikos nauda yra atsikleidusios asmenybės, suvokti karjeros tikslai, išaugusios kompetencijos pasitikti naujus profesinius ir asmeninius iššūkius. Tai yra sėkmingų žmonių savybės. Po Erasmus+ praktikos sugrįžę studentai su džiaugsmu dalinasi savo įspūdžiais ir nekantrauja planuoti naujų karjeros nuotykių.
Pabaigę universitetą ir nerandantys darbo, absolventai ieško praktikos, tačiau susiduria su teisiniais apribojimais. Pavyzdžiui, Ispanijoje įmonės neturi teisės priimti studento statuso neturinčio praktikanto. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (2009 m. liepos 14 d. Nr. XI-334) numato, jog jaunas asmuo gali atlikti savanorišką praktiką pagal dvišalę sutartį su įmone ne ilgiau nei 2 mėnesius ir ne daugiau nei 3 kartus skirtingose įmonėse.
Gradual – geresnis absolventų pasirengimas darbo rinkai
Esamiems iššūkiams atliepti, Lietuvos pramoninkų konfederacija ir penki Lietuvos universitetai įgyvendina Erasmus+ Strateginių partnerysčių programos iniciatyvą „Gradual – studentų / absolventų pasirengimo darbo rinkai didinimas“. Projekto metu siekiama sukurti pagrindą struktūrai, kuri padėtų universitetų absolventams įgyti tarpdisciplininių kompetencijų bei karjeros pradžiai reikalingos darbo patirties. Projekte remiamasi Universitetų ir įmonių asociacijos (Ispanija), Camilo José Cela universiteto (Ispanija) bei Saltire fondo (Škotija) gerąja patirtimi organizuojant absolventų praktikas. Kiekviena iš šių organizacijų veikia skirtingai, tačiau visos ypatingai didelį dėmesį skiria tarpdisciplininių įgūdžių ugdymui.
Ispanijos Universitetų ir įmonių asociacija (FUE) priima absolventus į neformalaus ugdymo programas, kurių dalis yra beveik metus trunkanti praktika įmonėje. Pradėjusi 1983 m. su 15 praktikantų, 2015 m. asociacija išleido 4500 programos dalyvių. FUE veikla ir praktikantų stipendijos yra finansuojamos privačiomis lėšomis. Kai kuriais atvejais, šie praktikantai įmonei atsieina brangiau nei įprasta darbo sutartis, tačiau vadovai yra suinteresuoti darbuotojų mokymusi. Šiuo metu FUE duomenų bazėje yra užsiregistravę per 88000 studentų ir beveik 2000 įmonių, tarp kurių Telefonica, Airbus ir kitos. Europos Komisija pripažįsta asociacijos veiklą kaip sektiną pavyzdį skatinant absolventų įsidarbinamumą.
Camilo José Cela universitete (UCJC) yra vykdoma „UCJC DNA“ studijų programa, kurios kertiniai poliai yra verslumas, technologijos, verslo anglų kalba, sportas, humanitariniai mokslai ir įsipareigojimas visuomenei. Ji yra privaloma ir suburia studentus iš skirtingų fakultetų, tuo dar labiau padidindama tarpdisciplininio ugdymo galimybes. UCJC taip pat vykdo programą absolventams ‑ STEP programa apjungia papildomo mokymosi bei praktikos įmonėje galimybes. Mokymas vyksta per mobilią programėlę, kurioje daug komandinių užduočių. Tokiu būdu „E-mokymasis“ yra papildomas socialinėmis veiklomis ir tampa dinamišku, interaktyviu, didesnę pridėtinę vertę teikiančiu „mEs-mokymusi“.
Saltire fondas veiklą pradėjo kaip labdaros fondas su misija gerinti absolventų tarptautinę mąstyseną per tarptautinę darbinę patirtį. Valstybinio ir privataus finansavimo dėka, fondas organizuoja absolventų praktikas užsienyje, dažniausiai JAV. Fondo įsitikinimu, ryšiai yra esminis ekonominės sėkmės ir socialinio poveikio veiksnys. Apjungdami universitetus, studentus, verslo įmones, diasporą jie padeda absolventams ugdyti profesinius įgūdžius bei pasitikėjimą savimi, kurie, pasak fondo, yra svarbiausi didesnių užmojų ir reikšmingų pasiekimų aspektai.
2016 m. balandžio 11-15 dienomis Vilniuje vykusių mokymų metu Lietuvos universitetų atstovai, vadovaujami Lietuvos pramoninkų konfederacijos, rengė Lietuvos absolventams skirtą ugdymo programą. 9 mėnesių trukmės programa apims savarankiškas ir kontaktines studijas bei praktiką Lietuvos įmonėje. Lietuvos universitetai rengs modulius savęs pažinimo ir motyvacijos, verslo kūrimo ir organizavimo, kūrybingo problemų sprendimo ir projektų valdymo bei kitomis aktualiomis temomis. Pasibaigus projektui sukurta programa bus testuojama ‑ šiuo metu ieškoma įmonių, kurios norėtų įsitraukti į antrąjį Gradual projekto etapą. Įvertinus poveikį bus analizuojamos galimybės, kaip šią programą įgyvendinti atsižvelgiant į švietimo reglamentavimą Lietuvoje. Remiantis Ispanijos ir Škotijos pavyzdžiais, tikimasi, jog Gradual programa ugdys jaunų absolventų darbinę patirtį, gerins įsidarbinimo bei karjeros galimybes, o įmonėms pasiūlys visapusiškai darbui pasirengusius diplomuotus specialistus.
Galerija
