Kiekvieną rudenį Vilniaus miestas tampa urbanistinių tyrimų aikštele, kurioje VILNIUS TECH studentams jau teko nagrinėti miesto plėtros, klimato kaitos, viešųjų erdvių ir tankio problemas. Remiantis aktualijomis, kasmet skirtingus iššūkius parenka „Architektūra ir inovacija“ modulio vadovai doc. dr. Matas Cirtautas ir doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė. Šiais metais studentai turėjo uždavinį išanalizavus populiarias urbanistines koncepcijas modeliuoti jų galimą taikymą Vilniuje ir pristatyti taip, kad būtų aišku ir suprantama plačiajai visuomenei.
15 minučių miestas
Miesto mozaika (Aleksandra Adeikytė, Aistė Pakamorytė, Agneta Butkutė, Lukrecija Simutytė)
„15 minučių miestas – tai ne tik nostalgiška vizija, bet ir įmanoma ateitis. Tai pasirinkimas, kuriuo galime grįžti prie jaukumo, patogumo ir bendruomenės. Tai miestas, kur gatvės tampa žaliomis alėjomis, o ne triukšmingais greitkeliais, kur pirmiausia galvojama apie žmogų, jo poreikius ir gerovę“, – teigia tyrimo autoriai.
Atlikę daugiasluoksnę analizę, studentai priėjo išvados, kad Vilniui būtina siekti subalansuotos plėtros, skatinant decentralizaciją, gerinant infrastruktūrą periferijose bei stiprinant žaliosios ir transporto infrastruktūros integraciją su miesto centru. Tyrimo dėka jie taip pat nustatė miesto teritorijas, turinčias potencialo tapti naujais „15 minučių miestais“, tarp kurių Pavilionys yra viena potencialiausių.
Studentai parengė modelį, parodantį kaip galima efektyviai išnaudoti teritoriją, užtikrinti patogų paslaugų pasiekiamumą ir skatinti tvarią urbanistinę plėtrą. Autorių sukurtas virtualus modelis gali būti naudojamas siekiant analizuoti ir vizualizuoti kaip jau esamuose kvartaluose gali būti įgyvendinama „15 minučių miesto“ koncepcija.
Virtualūs tyrimo modeliai čia.
Taktinis urbanizmas
Gyvos gatvės (Ugnė Butrimavičiūtė, Aleksandra Kapyrina, Dovydas Ruškys)
„Taktinis urbanizmas – tai ne tik sprendimai, bet ir greita reakcija į realų gyvenimą, siūlant trumpalaikes intervencijas miesto erdvėse. Tai gali tapti lanksčiu įrankiu, siekiant pokyčio“, – pasakoja studentai. Tyrime gatvės tapo pagrindiniu objektu, nes tai vienos svarbiausių erdvių, kurios neretai tesuvokiamos kaip susisiekimo koridorius.
Autoriai parengė Vilniaus gatvių atlasą, kurios išryškina kiekvieno rajono gatvių savitumą ir padeda susidaryti vaizdą, kokios gatvės vyrauja rajone, ir įvertino miesto rajonų problemas. Tai leido studentams nustatyti trūkumus kiekviename rajone ir atrasti galimas tinkamas intervencijas kurti teigiamiems pokyčiams.
Studentai sukūrė įrankį, kuris parodo, kokie ir kokio intensyvumo taktinio urbanizmo intervencijų rinkiniai reikalingi kiekvieno rajono teigiamam pokyčiui pagal nustatytus realius miesto saugumo, „žalumo“ ir gyvybingumo indeksus.
Virtualūs tyrimo modeliai čia.
Fraktalų teorija
Miesto raštai (Algimanta Gadeikytė, Gabrielė Gečaitė, Aušrinė Neniškytė)
„Fraktalas – tai sudėtingos, pasikartojančios struktūros objektas, kuris atsikartoja skirtinguose masteliuose. Fraktalinės struktūros pastebimos daugelyje miestų – nuo gatvių tinklų, rajonų iki kvartalų ir pastatų. Fraktalų teorija leidžia suprasti kaip augdamas miesto audinys atkartoja jau esamus struktūros principus. Tuo pasinaudojant galima pasiūlyti alternatyvius sprendimus miesto periferijos plėtros problemoms“, – teorijos principus pristato komanda.
Studentai pastebėjo, kad Vilniaus raida nuo senamiesčio – tankiai užstatyto ir kompleksiškai organizuoto branduolio – iki išsiskaidžiusių gyvenamųjų rajonų periferijose atspindi fraktalinių struktūrų logiką, kuria galima remtis prognozuojant tolimesnę miesto drieką. Jie pristatė prognozuojamus Vilniaus miesto plėtros modelius ir scenarijus, paremtus Vilniaus miesto bendrojo plano rodikliais.
Penktakursiai sukūrė įrankį, kuris geba sugeneruoti norimą funkcijų organizaciją, užstatymo morfologiją ir išreikšti fraktalų centrus. Tobulinant programos idėją, galima sukurti modelį, kuris būtų dar artimesnis realiai vietovės plėtros vizijai.
Virtualūs tyrimo modeliai čia.
Susisiekimo ryšiais grįsta plėtra
ART…I (Lukrecija Birgiolaitė, Kamilė Kadišaitė, Andrius Mazrimas)
„TOD (susisiekimo ryšiais grįsta plėtra, angl. Transit-Oriented Development) – tai būdas išvengti chaoso, kuriant policentriškus miestus, kuriuose viskas yra „arti“. Vizija remiasi subalansuotu miesto planavimu ir efektyviu viešojo transporto tinklu, leidžiančiu greitai bei patogiai judėti tarp skirtingų miesto centrų. Nereikia laukti, kol miestas „sprogs“ nuo perkrovos – pokyčius galime pradėti jau dabar“, – tikina studentai.
Optimalios transporto priemonės vietovėje pritaikymo parinkimas priklauso nuo gyventojų skaičiaus hektare, miesto dydžio, infrastruktūros, kelionių srautų ir ekonominių galimybių. Autoriai pasiūlė universalią urbanistinės teritorijos parametrinio modeliavimo taisyklę, pritaikomą bet kuriai miesto daliai – TOD principus – skirtingo rango viešojo transporto stoteles.
Sukurtas erdvinis įrankis leidžia modifikuoti teritorijas, keičiant stočių tipus, ir trimačiuose modeliuose stebėti teritorijų fizinės aplinkos pokyčius, bei prognozuoti plėtros pasekmes. Tokia simuliacija gali padėti patikrinti TOD koncepcijos modelio taikymo galimybes skirtingose Vilniaus vietose, ir realiu laiku stebėti urbanistinio audinio pokyčius. Ateityje toks įrankis galėtų būti taikomas ir kituose miestuose, bei tarnauti, kaip pagalbinis elementas, sprendžiant miesto raidos klausimus.
Virtualūs tyrimo modeliai čia.
Architektūros fakulteto studentai atlieka inovatyvius urbanistinius tyrimus, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, UAB „ID Vilnius“ ir UAB „Hnit-Baltic“. Urbanistiniai tyrimai, koncepcijos, scenarijai rengiami ArcGis Pro, CityEngine bei Unity kompiuterinių programų pagalba, o fiziniai idėjiniai modeliai pristatomi naudojant 3D spausdinimo ir kitas šiuolaikiškas priemones.
Naujienos nuotrauka: Tyrimo ARTI… pristatymo fragmentas
Galerija
