Bioinžinerija. Daugelis pripažįsta, kad tai – ateities mokslas. Šios specialybės studentai ir praktikai jau dabar itin paklausūs šiuolaikiniame mokslo pasaulyje. Pastarieji dešimt metų rodo, kad biotechnologijos sparčiai veržiasi į priekį: įmonių plėtra akivaizdi, taip pat daugėja ir studentų, besirenkančių šią specialybę.
Specialybė yra tikrai populiari. Ir tai – globalus reiškinys. Lazeriai, informacinės technologijos, biofarmacija ir biotechnologijos. Į šias sritis dabar investuojama daugiausiai. Bionžinerijos sudėtingumą, reikalingumą ir potencialą bandome išsiaiškinti su biotechnologinės farmacijos įmonės UAB „Sicor Biotech“ direktoriumi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventu Giedriumi Žunda.
Mokslas, pritaikytas gamybai
„Šios specialybės specifika – tai gamtos mokslų mokslininko ir inžinieriaus sintezė. Šios srities specialistas yra tarpinė grandis tarp mokslo ir gamybos. Lietuvoje visais laikais buvo stiprus mokslas, stipri inžinierinė dalis, tačiau neturėjome „jungiamosios grandies“. Bioinžinerija gimė iš poreikio mokslą pritaikyti gamybai“, – pasakoja G.Žunda.
Bioinžinieriaus specialybė tarsi susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – inžinierius – tai žmogus, kuris konstruoja, kuria procesus, priklausomai nuo pramonės srities. Bio – gamta ir jos mokslai. Žmogus, kuris turi stiprius inžinieriaus pagrindus ir įgauna papildomas žinias apie gamtos mokslus, todėl bioinžinerijos mokslas pagrįstas inžinerinių principų taikymu biologinėms sistemoms.
Šios srities mokslininkai bando atkartoti ar pritaikyti biologines sistemas specifinių produktų kūrimui. Šiai specialybei reikalingos įvairios specifinės žinios: biologija, mikrobiologija, chemija, biotechnologijos, biofarmacija.
Bioinžinerija Lietuvoje gimė 1993–1994 metais. Jos atsiradimas siejamas su požiūriu, ko ateityje reikės valstybei, kur galima investuoti, kokių specialistų reikia šaliai. G.Žunda sako, kad labai daug bioinžinierių dirba biotechnologijų srityje – pradedant valstybiniais institutais ir baigiant privačiomis įmonėmis. Teoriškai atrodo, kad tai siaura sritis. Tačiau viskas, anot G.Žundos, priklauso nuo žmogaus žinių ir noro tobulėti.
„Pati specialybė apibrėžia procesų vystymą, į gamybą orientuotą darbą, tačiau gyvenimas labai dažnai pakoreguoja ir priverčia išmokti daugiau“, – sako pašnekovas.
Matematika, loginis mąstymas, chemija…
Ką daro bioinžinierius? „Sicor Biotech“ vadovas nusijuokia: „Visas spektras įvairių darbų. Biofarmacija, biotechnologijos, genetinė inžinerija, aplinkosauga, aplinkotyra. Valymo įrengimai yra kiekviename mieste, maisto ar alaus pramonė yra plačiai išplėtota. Bioinžinerija yra pritaikoma visose minėtose srityse. Gaunamos žinios suteikia didžiules galimybes, tik reikia mokėti jas pritaikyti“.
Bioinžinieriai – tai tiksliųjų mokslų atstovai. Neatsiejamas dalykas – matematika, loginis mąstymas, chemija, biologija ar biochemija. Tačiau svarbiausia asmeninė savybė, anot G.Žundos – noras mokytis.
„Iš pradžių reiks ilgai ir sunkiai padirbėti, nes niekas neateina savaime. Mes kiekvienas kuriame savo gyvenimą. Jei pats nenorėsi, nieko nebus. Įmonė – tik įrankis kažko siekti. Jei darbas nedomina, tai ne skųstis reikia, o ieškoti, kas bus įdomu. Jei atlyginimas netenkina, tai reikia arba kalbėtis su vadovu, arba ieškoti kur už turimas žinias jį moka didesnį“, – patarimus dalija vadovas.
Bioinžinieriaus diena konkrečiai priklauso nuo jo atliekamų funkcijų. Vieni yra analitikai, kiti – technologai. Pastarieji ryte įvertina, kokie darbai laukia per dieną, proceso atlikimas ir dokumentų pildymas. Trukmė ir laikas priklauso nuo produkto. Analitiko diena susideda nuo pagaminto produkto analizės. Iš esmės, kokybės tikrinimas specialiais testais. Paprastai tai tradicinė darbo diena nuo 8 iki 17 val.
Gerai apmokama specialybė
Atlyginimas bioinžinerijos srityje, anot G.Žundos, labai priklauso nuo įmonės bei regiono. Šiai dienai įmonių koncentracija didesnė aplink sostinę.
Valstybinės įmonės turi tam tikrus apibrėžtumus ir tarifus. Pavyzdžiui, privačioje įmonėje mokslus ką tik baigęs bioinžinierius gali tikėtis 700–800 eurų per mėnesį, neskaitant priedų ir premijų. Jei neturi darbinės patirties, bet, pasak „Sicor Biotech“ direktoriaus, turi žinių bagažą, galimybę kilti karjeros laiptais ir finansinį suinteresuotumą.
Ekspertas gali gauti jau 4–5 kartus daugiau. Tai priklauso jau nuo praktikos ir patirties. Bet tam reikia laiko. „Vadovo ar eksperto atlyginimas auga su atsakomybės lygiu. Skaičiai gali būti labai imponuojantys, bet iki to reikia nueiti nemažą kelią“, – teigia G.Žunda.
Parengė: Odeta Vasiliauskaitė
Visą straipsnį skaitykite naujajame žurnale „Kuo būti 2017“.
Galerija
