Stojantiesiems

Ateitis priklauso technologijoms ir jų kūrėjams – inžinieriams

Rugpjūčio 13, 2018

Pasaulyje šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Tai reiškia, kad viskas keičiasi iš esmės. „Naujosios technologijos, be visų kitų galimybių, mums labai greitai leis pagaminti naujų, pačių suprogramuotų medžiagų, iš kurių, naudodami 3D technologijas, atspausdinsime bet kokius norimo svorio, formos, mechaninių savybių, be siūlų, sujungimo detalių, invazinių medžiagų, daiktus. Bus visiškai paprasta atspausdinti individualų širdies vožtuvą ar 100 metrų ilgio kopėčias“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Skaitmenizacija jau dabar palietė galybę gyvenimo sričių, tarp jų ir inžineriją. Anot VGTU prorektoriaus, inžinerijos projektavimas jau seniai perėjo į skaitmeninę erą: „Dabar jau galime programuoti ir vis daugiau gamybos procesų: technologiją, cheminę sudėtį ir t. t. Kompiuteriai jau geba pagaminti galutinį produktą. Visgi didžiausia revoliucija ateina būtent į socialinę sferą: bankus, logistiką, teisę ir pan. Tai yra lengvai skaitmenizacijai pasiduodančios sritys, kur dėl technologijų tobulėjimo reikės itin profesionalių darbuotojų“. 

Pasak, R. Kliuko, kadangi universitetai žengia kartu su tobulėjančiu pasauliu, ketvirtoji pramonės revoliucija stipriai liečia ir VGTU. „Mes pradedame rengti finansinių technologijų (FinTech) specialistus – šiemet VGTU startuoja naujos finansų inžinerijos (magistro) ir inžinerinės informatikos (bakalauro) programų studijų specializacijos. Lietuva tikrai turi potencialo tapti ne tik FinTech specialistų ruošimo, bet ir operacijų vykdymo centru“, – sako VGTU prorektorius. 

Anot jo, VGTU pirmieji šalyje sėkmingai skaitmenizavo transporto logistikos, finansų inžinerijos ir pramoninio gaminio dizaino studijų programų turinį. Studentas, naudodamas logistikos versle itin populiarias kompiuterines programas, per kelias valandas gali suprojektuoti visą logistinę grandinę ir jos detales, o prieš skaitmenizaciją tai užtrukdavo keliasdešimt kartų ilgiau. 

Skaitmenizacija stipriai palietė ir statybos, mechanikos, elektronikos sritis bei studijų programas, kurios visame pasaulyje sulaukia vis didesnio stojančiųjų susidomėjimo. „VGTU pirmieji šalyje sukūrė skaitmeninės statybos (BIM) studijų programą, kuri tapo itin populiari, o darbdaviai labai laukia šios srities specialistų. Universitetas taip pat ruošia stiprius informatikus, programų sistemų inžinierius, informacinių sistemų technologus ir t. t. Mūsų informatikos mokykla daug dėmesio skiria praktinei pusei, realiems uždaviniams spręsti. Savo studentams suteikiame naujausias rinkos tendencijas atitinkančias žinias, tad, atėję dirbti į įmonę, jie jau turi tvirtus praktinės veiklos pagrindus“, – pasakoja R. Kliukas. 

VGTU turi nemažai studijų programų, kurios sukurtos pagal darbdavių pageidavimą. „Tai yra sėkmingai veikiančios pramoninio gaminio dizaino studijos, taip pat naujos programos: skaitmeninė gamyba, apimanti informatiką, mechatroniką, elektroniką ir mechaniką, bei visuomenės komunikacijos magistro studijų programa, priimsime ir į bepiločių orlaivių inžinerijos bei autonominio antžeminio transporto specializacijas“, – pasakoja VGTU atstovas.

Universitete siūloma daugybė įvairių inžinerinių ir technologijų specialybių: „Gyvename tokiais laikais, kurių raktinis žodis – technologijos. Būdami technologijos mokslų lyderiais Lietuvoje, esame šio pokyčio dalimi. Nenuostabu, kad daugiau nei pusė apsisprendusių studijuoti inžinerinius mokslus, jau pasirinko VGTU.  Specialistai su inžineriniu išsilavinimu labai reikalingi rinkai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl  jų šiandien kovoja darbdaviai“, – teigia VGTU studijų prorektorius.

R. Kliukas ragina – visi, kurie domisi inžinerija, yra kūrybiški, turi neribotą fantaziją ir nori įdomaus bei iššūkių kupino karjeros kelio, gali rinktis inžinerijos studijas ir jungtis prie 1300 VGTU pirmakursių būrio. Tereikia papildomo priėmimo metu t. y. rugpjūčio 13–17 dienomis užpildyti prašymą LAMA BPO sistemoje bei pageidavimuose pasirinkti INŽINERIJOS ir TECHNOLOGIJŲ mokslų studijų programas. Galimybė studijuoti nemokamai – tikrai didelė, nes šių krypčių grupėje dar yra likusių laisvų daugiau nei 450 valstybės finansuojamų (vf) vietų.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau