Stojantiesiems

Atsisveikiname su VILNIUS TECH docentu ir mokslų daktaru Giedriumi Šiupšinsku

Spalio 19, 2021

2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 07 24 – 2021 10 16).

Doc. dr. Giedrius Šiupšinskas gimė 1976 m. liepos 24 d. Trakų r. Studijas VILNIUS TECH pradėjo 1994 m., 2000 m. baigė Energetikos ir termoinžinerijos magistrantūros studijas. 2007 m. apgynė technologijos mokslų daktaro disertaciją, o 2012 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 2007-2008 m. stažavosi Lietuvos energetikos institute (Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijoje), 2003 m. – Islandijos universitete (Islandija) ir Alborgo universitete (Danija). Nuo doktorantūros studijų laikų dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą AIF Pastatų energetikos katedroje, o nuo 2012 m. vadovavo Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijai.

G. Šiupšinskas pirmosios ir antrosios pakopos studentams lietuvių ir anglų kalbomis dėstė atsinaujinančių energijos išteklių, energetinių sistemų ir technologijų, procesų ir sistemų integracijos, pastatų energinio efektyvumo, aprūpinimo energija sistemų ir kt. modulius. 

Docentas mokslo leidiniuose paskelbė 48 straipsnius, mokslo populiarinimo, meno ir kultūros leidiniuose išleido 10 straipsnių, 2 monografijas, 1 vadovėlį, mokomąją knygą bei mokymo metodinę medžiagą. Taip pat dalyvavo įvairiuose projektuose, susijusiuose su pastatų energijos taupymo, atsinaujinančių šaltinių bei inžinerinių sistemų modernizavimo galimybių klausimais.

Pastaruoju metu G. Šiupšinskas vedė ekskursijas Lietuvos gimnazijų moksleiviams – supažindindavo juos su Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijų įranga bei taip populiarino energetiko specialybę. Visada noriai bendravo su žurnalistais ir pasakojo apie pastatų energinio efektyvumo gerinimą bei žalią energiją. Taip pat aktyviai prisidėjo prie energetikos sektoriui aktualių mokslo tiriamųjų ir kitų užsakomųjų darbų rengimo.
Doc. dr. G. Šiupšinską gerbė kolegos ir studentai. Jis buvo geranoriškas, tolerantiškas, draugiškas, nuoširdus, o tarp aplinkinių skleidė neblėstantį optimizmą ir gerą nuotaiką. 

Skaudžią netekties valandą visos Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenės narių vardu reiškiame užuojautą velionio artimiesiems.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau