Stojantiesiems

Automatizacija finansų inžinerijos srityje reikalauja naujų įgūdžių

Liepos 25, 2022

Renkantis studijų programas neretai atsižvelgiama ir į ateities perspektyvas, baigus vieną ar kitą specialybę. Kaip ir daugelyje įvairių sričių, aukštajame moksle taip pat yra mados, t. y. studijų programos, kurias rinktis – madinga. Pastarosios kasmet pritraukia šimtus stojančiųjų. Taip pat ir tokios, kurios apima aktualijas, vykstančias šiandieniniame pasaulyje. Pastaraisiais metais itin populiarėja komunikacijos, informacinių technologijų mokslai bei jų teikiami privalumai. Viena iš sričių, kurioje jais naudojamasi yra finansai. 

Ką veikia finansų inžinieriai?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Nijolės Maknickienės, finansų valdymas laikui bėgant sparčiai kinta, nes atsiranda naujų technologijų, o senieji veiklos būdai pasensta. 

„Tradicinė darbo jėga keičiasi. Darbuotojai nebepririšami prie fizinio biuro, todėl keičiasi ne tik darbo laiko, bet ir produktyvumo apskaita. Dėmesys auga ir finansinių duomenų saugumui, nes įmonės ir klientai dalijasi konfidencialiais finansiniais duomenimis, todėl net ir nedidelis saugumo pažeidimas gali sukelti tapatybės vagystę“, – dėmesį atkreipia docentė.

Ji taip pat pabrėžia, kad gilus finansinių procesų išmanymas, mokslu grįstos žinios leidžia finansų specialistams pasiūlyti tikslesnes įžvalgas ir suteikti savo klientams vertingų patarimų, sėkmingai konkuruojant su internetiniais savamoksliais finansų žinovais.

Finansinės apskaitos skyriai įmonėse sėkmingai automatizuoja savo procesus, kad sutaupytų laiko ir pinigų. Naudojant dirbtinį intelektą padidėja skaičiavimų bei prognozių tikslumas, sumažėja klaidų ir darbo krūvis, nustatomi nesąžiningi sandoriai. Blokų grandinės technologija (angl. Blockchain) jau dabar keičia apskaitos sektorių, mažindama sąskaitų derinimo ir priežiūros išlaidas. Tai taip pat užtikrina reikiamą nuosavybės ir turto istorijos tikslumą. Įvertindami riziką, finansų specialistai gali pasiekti, kad blokų grandinė sumažintų trečiųjų šalių tarpininkų poreikį, tokių, kaip bankai ir auditoriai, taip sutaupant organizacijai laiko ir pinigų.

„Analizuodami didžiulius duomenų rinkinius, finansų specialistai gali analizuoti rizikos lygius, kad galėtų numatyti būsimas pasekmes organizacijos finansams ir akimirksniu sudaryti planus. Debesų kompiuterija pagrįsti sprendimai taip pat leidžia lengvai bendrinti duomenis ir bendradarbiauti su kitais. Tai užtikrina, kad visus komandos finansininkus akimirksniu pasieks apskaitos duomenys ir bus taupomas brangus laikas“, – sako N. Maknickienė.

Finansų specialisto darbas nebėra vien tik finansinių ataskaitų rengimas ir mokesčių deklaracijos, nes vis daugiau operacijų – automatizuotos. Pasauliui tampant sudėtingesniam, finansų inžinerija suteikia specialistui tvirtus profesinius pagrindus. Šios srities specialistų, kurie be bazinių bei naujų finansų žinių turi ir stiprius inžinerinius pagrindus – projektinį mąstymą, gebėjimą naudotis kompiuterinėmis programomis, turinčius programavimo pagrindus – paklausa tik augs. 

Kiek uždirba finansų specialistai?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. I ketvirtį Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje vidutinis darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius buvo 1864 eur, t. y. antras iš visų ekonominės veiklos rūšių. Lyginant su visų veiklos rūšių vidutiniu darbo užmokesčiu – apie 80 proc. didesnis. Per metus darbo užmokestis Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje išaugo apie 20 proc. lyginant su visų veiklos rūšių vidutiniu darbo užmokesčiu.

Finansų inžinerijos studijas baigusių tyrimo duomenimis, apie 40 proc. absolventų nurodė, kad jų darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius patenka į 1100-1500 eur rėžį. Net 23 proc. magistrantūros studijų absolventų nurodė, kad jų darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius yra 2000-2500 eur. 

Galimybės darbo rinkoje

Finansų inžinerijos studijų programos vadovė doc. dr. Algita Miečinskienė pabrėžia, kad iš įmonių nuolat gauna darbo ir praktikos vietų pasiūlymų studentams: ieškomi finansininkai, finansų analitikai, sutelktinių platformų vystytojai, investavimo sprendimus išmanantys jaunuoliai.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad atlikus Finansų inžinerijos absolventų apklausą buvo nustatyta, kad visi tyrime dalyvavę absolventai dirba, o iš jų net 89 proc. dirba pagal specialybę. Visi norintys darbą randa dar bakalauro studijų metais.

„Kalbant apie magistrantūros studijas, tai visi studentai studijuodami dirba pilnu etatu – VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete magistrantams paskaitos vyksta vakarais, o tai leidžia puikiai derinti studijas su darbu“, – sako A. Miečinskienė.

Kur dirba VILNIUS TECH absolventai?

Maždaug pusė studentų, baigusių finansų inžinerijos studijas, dirba apskaitos, finansų analitikos ir bankininkystės srityse, o magistrantūros studijų studentų darbo sričių įvairovė didesnė – FinTech, finansų analitika, investavimas, draudimas ir kt.

Auga ir užimtų darbo vietų šiame sektoriuje skaičius – per metus jis išaugo apie 4,5 proc. Per 2020 m. šis augimas buvo apie 3 proc. Taigi, remiantis 2022 m. I ketvirčio duomenimis,  Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje buvo užimtos 19 890 darbo vietos. Tiek užimtų, tiek ir laisvų darbo vietų sektoriuje didėjimą lemia tai, kad Lietuvoje kuriasi vis daugiau finansines paslaugas teikiančių įmonių. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau