Automatizacija finansų inžinerijos srityje reikalauja naujų įgūdžių

Liepos 25, 2022

Renkantis studijų programas neretai atsižvelgiama ir į ateities perspektyvas, baigus vieną ar kitą specialybę. Kaip ir daugelyje įvairių sričių, aukštajame moksle taip pat yra mados, t. y. studijų programos, kurias rinktis – madinga. Pastarosios kasmet pritraukia šimtus stojančiųjų. Taip pat ir tokios, kurios apima aktualijas, vykstančias šiandieniniame pasaulyje. Pastaraisiais metais itin populiarėja komunikacijos, informacinių technologijų mokslai bei jų teikiami privalumai. Viena iš sričių, kurioje jais naudojamasi yra finansai. 

Ką veikia finansų inžinieriai?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Nijolės Maknickienės, finansų valdymas laikui bėgant sparčiai kinta, nes atsiranda naujų technologijų, o senieji veiklos būdai pasensta. 

„Tradicinė darbo jėga keičiasi. Darbuotojai nebepririšami prie fizinio biuro, todėl keičiasi ne tik darbo laiko, bet ir produktyvumo apskaita. Dėmesys auga ir finansinių duomenų saugumui, nes įmonės ir klientai dalijasi konfidencialiais finansiniais duomenimis, todėl net ir nedidelis saugumo pažeidimas gali sukelti tapatybės vagystę“, – dėmesį atkreipia docentė.

Ji taip pat pabrėžia, kad gilus finansinių procesų išmanymas, mokslu grįstos žinios leidžia finansų specialistams pasiūlyti tikslesnes įžvalgas ir suteikti savo klientams vertingų patarimų, sėkmingai konkuruojant su internetiniais savamoksliais finansų žinovais.

Finansinės apskaitos skyriai įmonėse sėkmingai automatizuoja savo procesus, kad sutaupytų laiko ir pinigų. Naudojant dirbtinį intelektą padidėja skaičiavimų bei prognozių tikslumas, sumažėja klaidų ir darbo krūvis, nustatomi nesąžiningi sandoriai. Blokų grandinės technologija (angl. Blockchain) jau dabar keičia apskaitos sektorių, mažindama sąskaitų derinimo ir priežiūros išlaidas. Tai taip pat užtikrina reikiamą nuosavybės ir turto istorijos tikslumą. Įvertindami riziką, finansų specialistai gali pasiekti, kad blokų grandinė sumažintų trečiųjų šalių tarpininkų poreikį, tokių, kaip bankai ir auditoriai, taip sutaupant organizacijai laiko ir pinigų.

„Analizuodami didžiulius duomenų rinkinius, finansų specialistai gali analizuoti rizikos lygius, kad galėtų numatyti būsimas pasekmes organizacijos finansams ir akimirksniu sudaryti planus. Debesų kompiuterija pagrįsti sprendimai taip pat leidžia lengvai bendrinti duomenis ir bendradarbiauti su kitais. Tai užtikrina, kad visus komandos finansininkus akimirksniu pasieks apskaitos duomenys ir bus taupomas brangus laikas“, – sako N. Maknickienė.

Finansų specialisto darbas nebėra vien tik finansinių ataskaitų rengimas ir mokesčių deklaracijos, nes vis daugiau operacijų – automatizuotos. Pasauliui tampant sudėtingesniam, finansų inžinerija suteikia specialistui tvirtus profesinius pagrindus. Šios srities specialistų, kurie be bazinių bei naujų finansų žinių turi ir stiprius inžinerinius pagrindus – projektinį mąstymą, gebėjimą naudotis kompiuterinėmis programomis, turinčius programavimo pagrindus – paklausa tik augs. 

Kiek uždirba finansų specialistai?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. I ketvirtį Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje vidutinis darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius buvo 1864 eur, t. y. antras iš visų ekonominės veiklos rūšių. Lyginant su visų veiklos rūšių vidutiniu darbo užmokesčiu – apie 80 proc. didesnis. Per metus darbo užmokestis Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje išaugo apie 20 proc. lyginant su visų veiklos rūšių vidutiniu darbo užmokesčiu.

Finansų inžinerijos studijas baigusių tyrimo duomenimis, apie 40 proc. absolventų nurodė, kad jų darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius patenka į 1100-1500 eur rėžį. Net 23 proc. magistrantūros studijų absolventų nurodė, kad jų darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius yra 2000-2500 eur. 

Galimybės darbo rinkoje

Finansų inžinerijos studijų programos vadovė doc. dr. Algita Miečinskienė pabrėžia, kad iš įmonių nuolat gauna darbo ir praktikos vietų pasiūlymų studentams: ieškomi finansininkai, finansų analitikai, sutelktinių platformų vystytojai, investavimo sprendimus išmanantys jaunuoliai.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad atlikus Finansų inžinerijos absolventų apklausą buvo nustatyta, kad visi tyrime dalyvavę absolventai dirba, o iš jų net 89 proc. dirba pagal specialybę. Visi norintys darbą randa dar bakalauro studijų metais.

„Kalbant apie magistrantūros studijas, tai visi studentai studijuodami dirba pilnu etatu – VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete magistrantams paskaitos vyksta vakarais, o tai leidžia puikiai derinti studijas su darbu“, – sako A. Miečinskienė.

Kur dirba VILNIUS TECH absolventai?

Maždaug pusė studentų, baigusių finansų inžinerijos studijas, dirba apskaitos, finansų analitikos ir bankininkystės srityse, o magistrantūros studijų studentų darbo sričių įvairovė didesnė – FinTech, finansų analitika, investavimas, draudimas ir kt.

Auga ir užimtų darbo vietų šiame sektoriuje skaičius – per metus jis išaugo apie 4,5 proc. Per 2020 m. šis augimas buvo apie 3 proc. Taigi, remiantis 2022 m. I ketvirčio duomenimis,  Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje buvo užimtos 19 890 darbo vietos. Tiek užimtų, tiek ir laisvų darbo vietų sektoriuje didėjimą lemia tai, kad Lietuvoje kuriasi vis daugiau finansines paslaugas teikiančių įmonių. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas lankėsi Orleano universitete (Université d’Orléans), kuris šiemet mini 720-ąsias įkūrimo ir 60-ąsias atkūrimo metines. Vizito metu Europos universitetų ATHENA aljanso atstovai ir universitetų vadovai aptarė Europos mokslo ateities perspektyvas, mokslinių tyrimų finansavimą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. [caption id="attachment_133294" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] Diskusijose – Europos mokslo prioritetai „Simboliška, kad universiteto sukaktį lydėjo diskusijos apie ateitį. ATHENA aljanso ir universitetų vadovai dalijosi patirtimi, kaip pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams, stiprinti jų poveikį visuomenei ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio skirta žaliajai transformacijai, Europos mokslinių tyrimų politikai ir universitetų tinklų bendradarbiavimui. Šios temos išlieka svarbios siekiant, kad universitetuose kuriamos žinios ir inovacijos prisidėtų prie visuomenei aktualių iššūkių sprendimo“, – apie apsilankymą Prancūzijoje pasakojo VILNIUS TECH rektorius. [caption id="attachment_133293" align="alignnone" width="1180"] VILNIUS TECH rektorius prof. dr. R. Kliukas, Studijų prorektorė prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. A. Radzevičienė (viduryje)[/caption] Kartu su juo į Orleaną vyko ir VILNIUS TECH Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. Asta Radzevičienė. Vizito metu taip pat vyko iškilminga Garbės daktaro vardo ir insignijų įteikimo ceremonija. Šis akademinis įvertinimas skirtas trims iškiliems mokslininkams: prof. dr. Ermanno Calzolaio iš Italijos, prof. dr. Peteriui Haringui Bolívarui ir prof. dr. Petrai Reinke iš Vokietijos. Jų moksliniai pasiekimai, profesinis atsidavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir tarptautinės mokslinių tyrimų sklaidos. [caption id="attachment_133292" align="alignnone" width="1179"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] „Ačiū šeimininkams ir ypatingai – Éric Blond, Orléans universiteto rektoriui, ir mokslo prorektorei Camelia Turcu už svetingumą, kūrybiškumą ir įkvėpimą. Linkėjimai partneriams – ATHENA aljansas yra vienas sėkmingiausių Europos universitetų bendradarbiavimo pavyzdžių!“, – po kelionės dalijosi prof. dr. Romualdas Kliukas. ATHENA – bendradarbiavimas, kuriantis vertę VILNIUS TECH dalyvavimas ATHENA aljanso veikloje stiprina universiteto tarptautinius ryšius ir sudaro sąlygas bendroms iniciatyvoms mokslo, studijų ir inovacijų srityse. Universitetų bendradarbiavimas leidžia telkti skirtingų šalių akademines bendruomenes, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų Europos ateičiai svarbiems klausimams. Tokie susitikimai taip pat padeda stiprinti partnerystes ir kurti naujas bendrų mokslinių tyrimų galimybes.
Plačiau