Regioninės ekonomikos plėtra
„Kas rimčiau gilinasi į ekonominę geografiją, supranta, kad transporto infrastruktūra yra vienas iš pagrindinių įrankių teritorijoms kontroliuoti. Ar tai būtų istorija apie Romos Imperijos kelius, ar apie Krymo tiltą. Geras to pavyzdys JAV vystymasis. Būtent didžiausi miestai ir pramonės centrai išaugo ten, kur buvo nutiestos geležinkelio linijos“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto Inžinerijos fakulteto novatorius doc. dr. Gediminas Vaičiūnas.
Pasak G. Vaičiūno, XIX amžiuje tiesiant geležinkelius per Lietuvą, šie buvo skirti integruoti Lietuvos ir dalies dabartinės Lenkijos teritorijas į Rusijos imperiją.
„Lietuvos geležinkelių integravimo į Rytus šleifas persekioja mus po šiai dienai. Geležinkelis „Rail Baltica“ bus tam veiksminga ir šiuolaikiška jungtis – savotiška atsvara“, – teigia VILNIUS TECH profesorius G. Vaičiūnas.
Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos be tarptautinės Panevėžio stoties yra numatytos 7 regioninės geležinkelio stotys ir stotelės: Vaškų, Joniškėlio, Ramygalos, Pasraučių, Ručiūnų, Jonavos prekinė ir Jonavos. Šių stotelių atsiradimas sujungs miestus ir miestelius ir integruos į tarptautinio geležinkelio tinklą.
„Traukiniais bus lengvai pasiekiamas bet kuris Europos Sąjungos regionas, o Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams paspartins kelionę į Varšuvą, Berlyną ar net Madridą. Šios infrastruktūros plėtra prisidės prie regionų stiprinimo, gyventojų patogesnio judumo bei kultūrinių ryšių plėtojimo. Šios jungtys reikšmingos ir ekonominei plėtrai: naujų verslų kūrimuisi, pramonės įmonių steigimui, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atsiradimui“, – pasakoja Transporto Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Gintautas Bureika.
Naujos europinio tinklo jungtys
Anot prof. dr. Gintauto Bureikos „Rail Baltica“ geležinkelio linija ateityje apjungs didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną su trimis Baltijos šalimis. Įrengus po Baltijos jūra požeminį tunelį tarp Talino bei Helsinkio, jungtis atsiras ir su Suomija. Tolesnė šio koridoriaus plėtra šiaurės kryptimi leis formuoti sąsają su naujuoju Arkties koridoriumi – alternatyviuoju Europą ir Aziją jungiančiu Šiaurės poliariniu jūrų keliu. Be Šiaurės–Baltijos jūros koridoriaus, geležinkelis kertasi su Baltijos–Adrijos jūros koridoriumi. Tai atveria galimybę plėtoti naujas tiekimo grandines tarp Baltijos ir Adrijos jūrų regionų su atšaka į Ukrainą, Bulgariją ir Rumuniją.
„Jungiant Baltijos šalių regioną su Vidurio Europa, geležinkeliu riedės ne tik keleiviniai, bet ir prekiniai traukiniai. Stiprinant valstybės saugumą didėja poreikis gabenti karinius krovinius, kurie turėtų būti gabenami NATO standartus atitinkančiais geležinkeliais. Ir čia „ Rail Baltica“ bus būtent tai, ko reikia“, – pasakoja doc. dr. Gediminas Vaičiūnas.
Pirmasis projekto „Rail Baltica“ etapas Lietuvoje įgyvendintas 2015 metais – europinė geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno. Šis transporto infrastruktūros projektas bus visiškai elektrifikuotas, todėl nekenks aplinkai ir sukels mažiau triukšmo. Planuojamos septynios tarptautinės keleivių stotys: Taline, Pernu, Rygoje, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, su galimybe įrengti regionines stotis ir jungtis su oro ir jūrų uostais. Bendras „Rail Baltica“ ilgis – 870 km.
Galerija
