Stojantiesiems

Baltijos šalių integracija į Europos geležinkelio tinklą: sujungs didžiausius uostus ir prisidės prie saugumo stiprinimo regione

Rugsėjo 27, 2023

Regioninės ekonomikos plėtra 

„Kas rimčiau gilinasi į ekonominę geografiją, supranta, kad transporto infrastruktūra yra vienas iš pagrindinių įrankių teritorijoms kontroliuoti. Ar tai būtų istorija apie Romos Imperijos kelius,  ar apie Krymo tiltą. Geras to pavyzdys JAV vystymasis. Būtent didžiausi miestai ir pramonės centrai  išaugo ten, kur buvo nutiestos geležinkelio linijos“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto Inžinerijos fakulteto novatorius doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. 

Pasak G. Vaičiūno, XIX amžiuje tiesiant geležinkelius per Lietuvą, šie buvo skirti integruoti Lietuvos ir dalies dabartinės Lenkijos teritorijas į Rusijos imperiją.  

„Lietuvos geležinkelių integravimo į Rytus šleifas persekioja mus po šiai dienai. Geležinkelis „Rail Baltica“ bus tam veiksminga ir šiuolaikiška jungtis – savotiška atsvara“,  – teigia VILNIUS TECH profesorius G. Vaičiūnas. 

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos be tarptautinės Panevėžio stoties yra numatytos 7 regioninės geležinkelio stotys ir stotelės: Vaškų, Joniškėlio, Ramygalos, Pasraučių, Ručiūnų, Jonavos prekinė ir Jonavos. Šių stotelių atsiradimas sujungs miestus ir miestelius ir integruos į tarptautinio geležinkelio tinklą.  

„Traukiniais bus lengvai pasiekiamas bet kuris Europos Sąjungos regionas, o Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams paspartins kelionę į Varšuvą, Berlyną ar net Madridą. Šios infrastruktūros plėtra prisidės prie regionų stiprinimo, gyventojų patogesnio judumo bei kultūrinių ryšių plėtojimo. Šios jungtys reikšmingos ir ekonominei plėtrai: naujų verslų kūrimuisi, pramonės įmonių steigimui, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atsiradimui“,  – pasakoja Transporto Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Gintautas Bureika. 

Naujos europinio tinklo jungtys  

Anot prof. dr. Gintauto Bureikos „Rail Baltica“ geležinkelio linija ateityje apjungs didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną su trimis Baltijos šalimis. Įrengus po Baltijos jūra požeminį tunelį tarp Talino bei Helsinkio, jungtis atsiras ir su Suomija. Tolesnė šio koridoriaus plėtra šiaurės kryptimi leis formuoti sąsają su naujuoju Arkties koridoriumi – alternatyviuoju Europą ir Aziją jungiančiu Šiaurės poliariniu jūrų keliu. Be Šiaurės–Baltijos jūros koridoriaus, geležinkelis kertasi su Baltijos–Adrijos jūros koridoriumi. Tai atveria galimybę plėtoti naujas tiekimo grandines tarp Baltijos ir Adrijos jūrų regionų su atšaka į Ukrainą, Bulgariją ir Rumuniją. 

„Jungiant Baltijos šalių regioną su Vidurio Europa, geležinkeliu riedės ne tik keleiviniai, bet ir prekiniai traukiniai. Stiprinant valstybės saugumą didėja poreikis gabenti karinius krovinius, kurie turėtų būti gabenami NATO standartus atitinkančiais geležinkeliais. Ir čia „ Rail Baltica“ bus būtent tai, ko reikia“, – pasakoja doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. 

Pirmasis projekto „Rail Baltica“ etapas Lietuvoje įgyvendintas 2015 metais – europinė geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno. Šis transporto infrastruktūros projektas bus visiškai elektrifikuotas, todėl nekenks aplinkai ir sukels mažiau triukšmo. Planuojamos septynios tarptautinės keleivių stotys: Taline, Pernu, Rygoje, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, su galimybe įrengti regionines stotis ir jungtis su oro ir jūrų uostais. Bendras „Rail Baltica“ ilgis – 870 km. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau