Stojantiesiems

Bibliotekininkas rekomenduoja: žmogus ar robotas?

Balandžio 24, 2020

 
Šiandieninių aktualijų kontekste, pasaulis sparčiai juda link didesnio paslaugų skaitmeninimo ir mobilumo įvairiose pramonės šakose, o robotizacija įgauna pagreitį. Šiuo metu ypatingai vengiant socialinio kontakto su žmonėmis, vis labiau mums gali padėti robotikos ir mechatronikos  įvairių sprendimų taikymas pramonėje, buityje ir plačioje visuomenėje.

Robotų vaidmuo plečiasi ir įvairėja, todėl kyla daugybė klausimų, susijusių su robotų ir žmonių santykiais.  Kaip jie veikia mūsų gyvenimą, elgesį ir kokia mūsų ateitis su jais? Žinoma, robotai nepakeis specialistų, kur reikalingas kūrybinis mąstymas, analitiniai gebėjimai, vaizduotė ar tam tikrų problemų sprendimas, tačiau knyga Human-Robot Interaction (liet. Žmogaus ir roboto sąveika) leidžia mums daugiau suprasti apie visa tai.
 
Ši knyga apima visus dirbtinio intelekto ir robotikos pagrindus, psichologiją, sociologiją, dizainą, pateikia mokslinius tyrimus bei metodus, robotų projektavimo, veikimo principus, dabartines perspektyvas ir daugybę pavyzdžių apie robotų realybę šiandien ir kaip jie gali dirbti su žmonėmis. Kokie jų bendravimo būdai, neverbalinė komunikacija ir emocijų apdorojimas, taip pat aptariami etiniai klausimai, susiję su robotų pritaikymu dabar ir ateityje, visos mūsų visuomenės kontekste.
 
Knygą skaitykite čia 

Rengė:
Informacijos išteklių formavimo skyriaus
vyr. specialistė J. Vidūnaitė-Stankevičienė

Kviečiame susipažinti  su VGTU bibliotekos parengta Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės programa.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau