Biomechanikos ekspertas: „Netinkama laikysena išsivysto į rimtus stuburo iškrypimus“

Rugpjūčio 26, 2020

Gera fizinė būklė – svarbus fizinės ir fiziologinės žmonių sveikatos prognostinis rodiklis. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonėms, pasižymintiems gerais fizinės būklės rodikliais (širdies ir plaučių, raumenų pajėgumu, lankstumu, kūno kompozicija), mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kitomis chroninėmis ligomis.

Siaučiant COVID 19 pandemijai, vaikai mokėsi iš namų, žmonės, kurie turėjo galimybę, dirbo namuose. Tai galėjo sukelti neigiamą poveikį jų sveikatai. Dirbant sėdimą darbą, daug laiko praleidžiama uždaroje patalpoje, nuolat žiūrima į kompiuterio ekraną. Tai vargina akis bei kūną. Dėl šios priežasties labai svarbu daryti pertraukas, po darbo stengtis aktyviai judėti. 

„Organizacijos priima naujus darbo būdus, leidžiančius dirbti nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Tačiau darbas namuose turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Vienas pagrindinių – darbo vietos namuose patalpos nėra tinkamai išdėstytos. Dažniausiai darbo vieta tampa virtuvės stalas“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas, doc. dr. Julius Griškevičius. 

VGTU docentas rekomenduoja, kaip reikia tinkamai sėdėti, nekenkiant savo sveikatai. Pavyzdžiui, sėdint ant kėdės, alkūnės turi būti arti kūno ir 90 laipsnių kampu. Riešus reikia laikyti tiesiai, vengti juos lankstyti. Pečiai turėtų būti atpalaiduoti. Klubai, keliai ir kulkšnys taip pat turi būti laikomi 90 laipsnių kampu.

Pėdas reikia laikyti ant žemės arba ant kojoms skirtos atramos. Galva turi būti vertikalioje pozicijoje. Akys privalo žvelgti tiesiai, į priekį. Dirbant prie nešiojamo kompiuterio, reikėtų apsvarstyti galimybę įsigyti kompiuterio keltuvą.

Svarbu pasirinkti ir tinkamus baldus, kurie bus naudojami darbo vietoje. Juos renkantis reikia atkreipti dėmesį į savo ūgį, svorį, laikyseną bei lankstumą.

„Kėdės atlošas turi būti tiesus, su tinkama apatinės nugaros juosmens atrama. Darbo stalą reikėtų nusistatyti taip, kad dažnai naudojami daiktai būtų pasiekiami per dilbio ilgį, rečiau naudojami – per ištiestą ranką“, – pataria VGTU mechanikos fakulteto docentas.

Daugelį žmonių kankina nugaros skausmas, kuris gali būti stiprus ar dirginantis. Tai lemia įvairios priežastys. Atlikti tyrimai rodo, kad ergonomiška biuro kėdė su tinkama dubens atrama dažniausiai apsaugo nuo nugaros problemų.

„Jei sėdite priešais kompiuterio ekraną per dažnai ir ilgai, kyla didelė rizika turėti problemų, susijusių su nugaros ar kaklo skausmu. Geriausia matymo linija yra horizontali, tačiau žmonės per daug dažnai žiūri žemyn į klaviatūrą ar popierių“, – pasakoja J. Griškevičius.

Sveika ir tinkama žmonių laikysena rūpinasi ne tik gydytojai, bet ir biomechanikos specialistai. Jie projektuoja ir kuria reabilitacinę techniką, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlius, neįgaliesiems ar ligoniams reikalingų įvairių funkcijų turinčias lovas.

Biomechanikos ekspertai taip pat padeda gydytojams ir kineziterapeutams, reabilitacijų ar treniruočių metu suteikia biomechaninės informacijos apie žmogaus atliekamus judesius, parenka ar pagamina tinkamas ortopedines priemones.

 „Visi baldai turėtų būti reguliuojami pagal žmogaus kūną. Esame skirtingo kūno sudėjimo ar lankstumo. Tačiau labai svarbu darbo vietą pritaikyti prie joje dirbančio žmogaus. Biomechanikos išmanymas leidžia tai padaryti itin tiksliai“, – sako docentas. 

Netaisyklinga laikysena dažniausiai laikoma vaikų ir paauglių liga todėl, kad laikysenos problemas galima pamatyti tuomet, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykliniame suole, atlikdami namų darbus.

Šiuos darbus neretai atlieka sėdėdami ne tiesiai, o pakrypę. Kai kuriais atvejais – net ir sėdėdami ant žemės, neva, taip atlikti užduotis smagiau. Tačiau svarbu nepamiršti, kad toks užduočių atlikimas itin kenkia vaikų laikysenai ir ją deformuoja. Tokiu atveju tenka kreiptis pas gydytojus.

„Šioje situacijoje gali padėti biomechanika, nes tai yra grandis tarp medicinos ir inžinerijos, padedanti atkurti sutrikusias žmogaus ir jo kūno dalių funkcijas. Galiu drąsiai teigti, kad biomechanikai yra stebukladariai, gebantys atkurti žmogaus judesius, suteikiantys galimybę gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia mechanikos fakulteto docentas.

Biomechanikos inžinierių tikslas – suprojektuoti ir sukurti technikos priemones, padedančias medikams darbą atlikti saugiai ir kokybiškai, tiksliai diagnozuoti ligą ar nustatyti žmogaus organizmo sutrikimus, parinkti tinkamas funkcijų atkūrimo priemones. 

 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH universitete lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. Tarptautinė partnerystė – naujos galimybės studijoms ir mokslui VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas VILNIUS TECH tapo dar viena galimybe įvertinti jau įgyvendintas bendras veiklas ir aptarti tolesnes partnerystės plėtros kryptis. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete metu Eslingeno universiteto rekrorius prof. dr. Christof Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Nuo mokslinių tyrimų iki studentų sukurtų transporto priemonių Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Tačiau vien apžiūra vizitas neapsiribojo. Prof. dr. Christof Wolfmaier pats išbandė studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija. Tai netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.       Foto: Alekso Jauniaus
Plačiau
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
VILNIUS TECH lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida  VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito Transporto inžinerijos fakultete (TIF) metu Eslingeno universiteto rektorius prof. dr. Ch.Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija, išbandė ir pats svečias. Šis kartingas – netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.
Plačiau