Stojantiesiems

Biomechanikos ekspertas: „Netinkama laikysena išsivysto į rimtus stuburo iškrypimus“

Rugpjūčio 26, 2020

Gera fizinė būklė – svarbus fizinės ir fiziologinės žmonių sveikatos prognostinis rodiklis. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonėms, pasižymintiems gerais fizinės būklės rodikliais (širdies ir plaučių, raumenų pajėgumu, lankstumu, kūno kompozicija), mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kitomis chroninėmis ligomis.

Siaučiant COVID 19 pandemijai, vaikai mokėsi iš namų, žmonės, kurie turėjo galimybę, dirbo namuose. Tai galėjo sukelti neigiamą poveikį jų sveikatai. Dirbant sėdimą darbą, daug laiko praleidžiama uždaroje patalpoje, nuolat žiūrima į kompiuterio ekraną. Tai vargina akis bei kūną. Dėl šios priežasties labai svarbu daryti pertraukas, po darbo stengtis aktyviai judėti. 

„Organizacijos priima naujus darbo būdus, leidžiančius dirbti nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Tačiau darbas namuose turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Vienas pagrindinių – darbo vietos namuose patalpos nėra tinkamai išdėstytos. Dažniausiai darbo vieta tampa virtuvės stalas“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas, doc. dr. Julius Griškevičius. 

VGTU docentas rekomenduoja, kaip reikia tinkamai sėdėti, nekenkiant savo sveikatai. Pavyzdžiui, sėdint ant kėdės, alkūnės turi būti arti kūno ir 90 laipsnių kampu. Riešus reikia laikyti tiesiai, vengti juos lankstyti. Pečiai turėtų būti atpalaiduoti. Klubai, keliai ir kulkšnys taip pat turi būti laikomi 90 laipsnių kampu.

Pėdas reikia laikyti ant žemės arba ant kojoms skirtos atramos. Galva turi būti vertikalioje pozicijoje. Akys privalo žvelgti tiesiai, į priekį. Dirbant prie nešiojamo kompiuterio, reikėtų apsvarstyti galimybę įsigyti kompiuterio keltuvą.

Svarbu pasirinkti ir tinkamus baldus, kurie bus naudojami darbo vietoje. Juos renkantis reikia atkreipti dėmesį į savo ūgį, svorį, laikyseną bei lankstumą.

„Kėdės atlošas turi būti tiesus, su tinkama apatinės nugaros juosmens atrama. Darbo stalą reikėtų nusistatyti taip, kad dažnai naudojami daiktai būtų pasiekiami per dilbio ilgį, rečiau naudojami – per ištiestą ranką“, – pataria VGTU mechanikos fakulteto docentas.

Daugelį žmonių kankina nugaros skausmas, kuris gali būti stiprus ar dirginantis. Tai lemia įvairios priežastys. Atlikti tyrimai rodo, kad ergonomiška biuro kėdė su tinkama dubens atrama dažniausiai apsaugo nuo nugaros problemų.

„Jei sėdite priešais kompiuterio ekraną per dažnai ir ilgai, kyla didelė rizika turėti problemų, susijusių su nugaros ar kaklo skausmu. Geriausia matymo linija yra horizontali, tačiau žmonės per daug dažnai žiūri žemyn į klaviatūrą ar popierių“, – pasakoja J. Griškevičius.

Sveika ir tinkama žmonių laikysena rūpinasi ne tik gydytojai, bet ir biomechanikos specialistai. Jie projektuoja ir kuria reabilitacinę techniką, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlius, neįgaliesiems ar ligoniams reikalingų įvairių funkcijų turinčias lovas.

Biomechanikos ekspertai taip pat padeda gydytojams ir kineziterapeutams, reabilitacijų ar treniruočių metu suteikia biomechaninės informacijos apie žmogaus atliekamus judesius, parenka ar pagamina tinkamas ortopedines priemones.

 „Visi baldai turėtų būti reguliuojami pagal žmogaus kūną. Esame skirtingo kūno sudėjimo ar lankstumo. Tačiau labai svarbu darbo vietą pritaikyti prie joje dirbančio žmogaus. Biomechanikos išmanymas leidžia tai padaryti itin tiksliai“, – sako docentas. 

Netaisyklinga laikysena dažniausiai laikoma vaikų ir paauglių liga todėl, kad laikysenos problemas galima pamatyti tuomet, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykliniame suole, atlikdami namų darbus.

Šiuos darbus neretai atlieka sėdėdami ne tiesiai, o pakrypę. Kai kuriais atvejais – net ir sėdėdami ant žemės, neva, taip atlikti užduotis smagiau. Tačiau svarbu nepamiršti, kad toks užduočių atlikimas itin kenkia vaikų laikysenai ir ją deformuoja. Tokiu atveju tenka kreiptis pas gydytojus.

„Šioje situacijoje gali padėti biomechanika, nes tai yra grandis tarp medicinos ir inžinerijos, padedanti atkurti sutrikusias žmogaus ir jo kūno dalių funkcijas. Galiu drąsiai teigti, kad biomechanikai yra stebukladariai, gebantys atkurti žmogaus judesius, suteikiantys galimybę gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia mechanikos fakulteto docentas.

Biomechanikos inžinierių tikslas – suprojektuoti ir sukurti technikos priemones, padedančias medikams darbą atlikti saugiai ir kokybiškai, tiksliai diagnozuoti ligą ar nustatyti žmogaus organizmo sutrikimus, parinkti tinkamas funkcijų atkūrimo priemones. 

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau