Ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Branduolinės energetikos plėtros perspektyvos“ susitiko energetikos ekspertai, politikos formuotojai ir verslo atstovai iš Italijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos, Latvijos ir Lietuvos – aptarti, kaip branduolinė energetika gali tapti atsaku į Europos energetinio saugumo, klimato ir konkurencingumo iššūkius.
Konferencija vyko itin aktualiu metu: 2026 m. kovo mėnesį Europos Komisija priėmė pirmąją ES strategiją dėl mažųjų modulinių reaktorių (SMR) plėtros, kurioje SMR technologijos įvardijamos kaip viena svarbiausių strateginių Europos energetikos krypčių ir prioritetinė technologija energetiniam saugumui užtikrinti. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad iki 2050 m. ES SMR pajėgumas galėtų siekti 17–53 GW, o pirmieji reaktoriai Europoje numatomi iki 2030-ųjų pradžios.
„Lietuvai svarbu objektyviai įvertinti visas galimybes, kurios galėtų sustiprinti mūsų energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti stabilias elektros kainas, o tai tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių Europoje. Todėl branduolinė energetika iš diskusijų objekto pereina į sprendimų stadiją – Lietuva turi būti šios diskusijos dalimi“, – teigia Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Branduolinės energetikos klausimas šiandien Europoje pereina iš teorinių diskusijų į praktinių veiksmų lauką.
„Branduolinė energetika Europoje vėl tampa strateginiu sprendimu, siekiant energetinio saugumo, konkurencingumo ir klimato neutralumo tikslų“, – konferencijoje pareiškė Italijos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas ir buvęs Europos branduolinės energetikos draugijos (European Nuclear Society) prezidentas Stefano Monti.
Pasak jo, vis daugiau Europos valstybių planuoja reikšmingai didinti branduolinės energijos dalį bendrame elektros gamybos balanse.
Konferencijoje pristatyti konkretūs projektai patvirtina šią tendenciją. Estijos bendrovė „Fermi Energia“ įgyvendina dviejų mažųjų modulinių reaktorių (SMR) projektą, kurį planuojama užbaigti iki 2032 metų. Suomijos bendrovė „Steady Energy“ pristato 50 MW galios reaktorių, skirtą centralizuotam miestų šildymui – pirmasis toks įrenginys Suomijoje turėtų pradėti veikti jau 2030 metais.
„Branduolinės energetikos projektai reikalauja ilgalaikio valstybės požiūrio ir visuomenės pasitikėjimo. Sėkmingam tokių projektų įgyvendinimui būtini trys esminiai elementai – visuomenės palaikymas, aiški politinė valia ir nepriklausoma organizacija, galinti profesionaliai vykdyti projektą“, – sakė „Fermi Energia“ vykdantysis direktorius Kalev Kallemets.
Konferencijoje vaizdo žinute dalyvavo ir Latvijos klimato bei energetikos ministras Kaspars Melnis – svarbus politinis signalas apie augantį Baltijos šalių dėmesį branduolinei energetikai. Ministras išsakė aiškią poziciją: neapibrėžtumas neturėtų tapti priežastimi atidėlioti strateginius energetikos sprendimus.
Lenkijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento vadovas Pawel Gajda ir Prancūzijos branduolinės energetikos agentūros atstovas Nicolas Devictor pristatė savo šalyse vykdomus projektus. Pasak pranešėjų, investicijos į branduolinę energetiką reiškia ne tik energetinį saugumą, bet ir technologinę pažangą, aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei ilgalaikį pramonės konkurencingumą. JAV bendrovės „Westinghouse“ atstovas Ruben Bravo pristatė AP1000 reaktoriaus technologiją ir kitus įmonės vystomus projektus visame pasaulyje.
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas
Konferenciją organizuoja Lietuvos branduolinės energetikos asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) ir Latvijos Plėtros ir inovacijų mokymo centru. VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžia, kad tokia diskusija technikos universitete yra natūrali vieta: „Mums, kaip techniškajam universitetui, svarbu, kad branduolinės energetikos plėtros perspektyvos būtų svarstomos VILNIUS TECH. Energetikos sektorius šiandien testuoja mažuosius branduolinius reaktorius, atsinaujinančių išteklių technologijas ir naujas medžiagas, todėl mokslui tenka svarbus vaidmuo ieškant praktinių sprendimų. Mūsų mokslininkai padeda spręsti konkrečias problemas, dalijasi įžvalgomis ir suteikia galimybę saugiai išbandyti naujas technologijas ir prototipus. Verslas ir universitetas šiame procese veikia kaip partneriai, kuriantys technologinę pažangą.“
Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas Osvaldas Čiukšys
Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas Osvaldas Čiukšys atkreipia dėmesį, kad augantis elektros vartojimas dėl pramonės robotizavimo, dirbtinio intelekto plėtros ir transporto elektrifikavimo keičia požiūrį į ilgalaikius energijos gamybos sprendimus.
„Branduolinė energetika puikiai papildo atsinaujinančius energijos šaltinius, padeda mažinti CO2 emisijas ir užtikrina stabilų elektros tiekimą geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis. Tokios konferencijos leidžia Lietuvai būti ne tik diskusijos dalyve, bet ir aktyvia regioninės energetikos politikos formuotoja“, – teigia O. Čiukšys.
