Dabar – itin palankus metas karjerai aviacijoje: kokios galimybės laukia?

Gegužės 13, 2025
Dangų skrodžiant lėktuvui, ne vienas užverčia galvą ir ima svajoti apie šią, regis, nežemišką sritį – aviaciją. Vis tik, ji nėra tokia nepasiekiama – VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) jau daug metų ruošia specialistus, drąsiai keičiančius, kuriančius ir auginančius Lietuvos aviacijos sektorių. Tai – ne tik įdomi, prasminga, bet ir perspektyvi bei pelninga karjera, kurią rinktis šiuo metu – itin palankus metas.

Polinkį pajuto dar vaikystėje

VILNIUS TECH absolvento ir AGAI alumnų klubo pirmininko Algirdo Norušo sėkmės istorija – puikiai tai įrodantis pavyzdys. A. Norušas savo profesinę kelionę pradėjo nuo Avionikos, apjungiančios aviaciją ir elektroniką, studijų, o šiuo metu užima bazinės techninės priežiūros vystymo vadovo pareigas lyderiaujančioje orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonėje „FL Technics“.

Tiesa, dabartinės A. Norušo profesijos užuominų galima įžvelgti jau vaikystėje – tuomet jis mėgo ardyti elektroninius žaislus ir iš jų konstruoti savus. Mokykloje jis taip pat buvo „tiksliukas“, kurį labiausiai domino fizika ir matematika.

„Tai – sritys, kuriose man patiko aiškumas, logika. Artima tai, kad už visko slypi struktūra, o ne atsitiktinumas“, – pasakojimą pradeda A. Norušas. 

Nors labiausiai traukė tikslieji mokslai, kurį laiką, A. Norušas puoselėjo kitokią svajonę – tapti ugniagesiu ir dirbti prasmingą, drąsos reikalaujantį darbą. Vis tik, galiausiai jis suprato norintis studijuoti inžineriją Vilniuje, tad šioje srityje lyderiaujančio VILNIUS TECH pasirinkimas buvo natūralus. 

Tuo tarpu konkrečios studijų programos – avionikos – pasirinkimui įtakos turėjo ne tik įgimtas smalsumas ir polinkis į elektroniką bei inžineriją, bet ir gyvenimo aplinkybės. 

„Augau Karmėlavoje, šalia Kauno oro uosto, tad aviacija buvo visai šalia, – šypsosi jis. Pasak jo, šioje srityje netrūksta nei iššūkių ir atsakomybės, nei prasmės, apie ką kadaise svajojo. – Aviacija jungia pasaulį tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Ją įprasmina galimybė prisidėti prie to, kad žmonės būtų arčiau vieni kitų, kad verslai judėtų, o sprendimai būtų įgyvendinti laiku. Aviacija įtraukia ir nepaleidžia!“

Studijuojamas VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute, jis įgijo ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir be galo vertingą, kone kertinį įgūdį, kuris labai praverčia iki šiol – gebėjimą mokytis, atsirinkti informaciją ir taikyti ją praktikoje. 

„Vienas svarbiausių universiteto tikslų, mano akimis, yra ne tik perduoti žinias, bet ir išmokyti jų ieškoti“, – priduria avionikos specialistas. 

Karjerą pradėjo vos tik gavęs diplomą

Vos tik baigęs bakalauro studijas,  A. Norušas įsidarbino įmonėje „FL technics“, kuri jau daug metų glaudžiai bendradarbiauja su VILNIUS TECH ir remia AGAI studentus. Per 13 darbo „FL technics“ metų jis sėkmingai kilo karjeros laiptais ir šiuo metu užima vadovaujančias pareigas. 

„Mano atsakomybės apima gana platų spektrą – nuo procesų tobulinimo, naujų technologinių sprendimų įgyvendinimo iki įmonės plėtros projektų valdymo. Tai darbas, kuriame kasdien tenka balansuoti tarp techninių sprendimų, verslo logikos ir atitikties aviacijos reguliavimams“, – pasakoja A. Norušas. 

Vis dėlto, sėkmę darbe lemia ne tik asmeniniai nuopelnai ir specifinės žinios, bet ir komanda, bendradarbiavimas bei minkštieji įgūdžiai, leidžiantys šiuos elementus apjungti, tikina jis.

„Joks sprendimas nevyksta vakuume – jis visada susijęs su inžinieriais, technikais, kokybės užtikrinimu, planavimu, klientų aptarnavimu, todėl itin svarbios ne tik techninės žinios, bet ir gebėjimas diskutuoti, telkti, derinti, įkvėpti“, – tvirtina A. Norušas.

Dabar – puikus metas karjerai aviacijoje

Jau daugelį metų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje trūksta įvairių sričių inžinerijos specialistų, nors jiems žadama daug – ir garantuota darbo vieta, ir dinamiškas, įdomus darbas, ir aukštas atlyginimas. Aviacija – ne išimtis. Pasak A. Norušo, šis metas – itin palankus karjerai aviacijoje.

„Lietuvoje kuriasi nauji oro vežėjai, auga techninės priežiūros organizacijos, plėtojamos kitos aviacinės paslaugos. Tai – sektorius, kuriame galimybės – plačios, o specialistų trūksta. Be to, dėl išaugusio jų poreikio darbdaviai tapo lankstesni, tad studentai turi daugiau galimybių pradėti karjerą dar studijuodami“, – sako jis. 

Avionika, apimanti ne tik aviacijos, bet ir elektronikos bei informacinių technologijų žinias, tad atverianti ne vienas, ne kelias, o daugybę skirtingų durų – nuo aviacijos iki gynybos ar automatikos sektoriaus. 

„Šias studijas ypač rekomenduočiau tiems ateitiems kūrėjams, kuriuos domina pažangios technologijos, sistemų veikimo principai ir kuriems smalsu, kaip veikia elektronika orlaivio viduje – nuo navigacijos iki sudėtingiausių valdymo sistemų“, – priduria VILNIUS TECH AGAI alumnas. 

Itin platūs karjeros horizontai laukia ir kitų AGAI bakalauro ir vientisųjų studijų programų – Orlaivių pilotavimo, Skrydžių valdymo, Aviacijos mechanikos inžinerijos – studentų, kurie, kaip ir Avionikos studentai, savo žinias po to gali gilinti Aerokosmoso inžinerijos ar Inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistro studijose.

Sėkmingam startui – įvairiapusė parama

Priklausomai nuo pasirinktos krypties, AGAI studentai dar mokslo metais pradeda ieškoti darbo ir praktikos galimybių, kurių yra gausu.

Vis dėlto, kad karjeros startas būtų lengvesnis ir greitesnis, „FL Technics“ kasmet skiria stipendijas labiausiai motyvuotiems pirmakursiams – tiek avionikos, tiek aviacijos mechanikos inžinerijos programų studentams. 

„Tikiu, kad tokia parama studentams padeda labiau susitelkti į studijas. Tai ypač svarbu pirmąjame kurse, kai tenka prisitaikyti prie naujos tvarkos ir, dažnai, pirmosios savarankiško gyvenimo patirties.

Taip pat siūlome praktikos galimybes savo organizacijoje. Tai leidžia studentams iš arti susipažinti su aviacijos sektoriumi, realia darbo aplinka ir savo akimis pamatyti, kaip veikia procesai. Be to, praktika – puiki galimybė save parodyti ir užmegzti pirmuosius profesinius ryšius, kurie vėliau dažnai perauga į darbo pasiūlymus“, – sako AGAI alumnas, „FL Technics“ bazinės techninės priežiūros vystymo vadovas Algirdas Norušas.

Daugiau apie VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto siūlomas bakalauro studijas rasite čia

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau