Stojantiesiems

Didžiausioje Lietuvoje nemokamoje konferencijoje „Saugumo kodas“ – daugiau nei 130 pranešėjų ir 2000 dalyvių

Lapkričio 4, 2024
Jau lapkričio 8 dieną naujienų portalas Lrytas kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) rengia didžiausią praktinę konferenciją Lietuvoje saugumo tema – „Saugumo kodas“. Apie fizinį, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą – aiškiai bei suprantamai.

Pranešimai ir diskusijos vyks pagal šias temas: I salė. Kibernetinis saugumas. Ar mokame atpažinti ir esame atsparūs atakoms, informaciniam karui? II salė. Gynyba ir saugumas. Kaip pasiruošusi mūsų valstybė? III salė. Ekonomika ir verslas. Verslo pri(si)taikymas ekstremalių situacijų metu IV salė. Visuomenės išgyvenimas. Bendruomeniškumas ir pilietiškumas – išgyvenimo pagrindas? V salė. Psichologinis saugumas. Kaip su(si)kurti emocinį saugumą? Parodoje iš arti susipažinsime su valstybės tarnybų, organizacijų, institucijų pasirengimu ir priemonėmis. Bus proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir pasimokyti, patobulinti įgūdžius.

Dalyvių laukia daugiau nei 130 pranešėjų, daugiau nei 60 diskusijų dalyvių ir pranešimų, daugiau nei 12 stendų, 5 turinio salės ir 2000 užsiregistravusių Lietuvos piliečių, kuriems rūpi saugumo tema. Ir visa tai per vieną dieną.

Pranešimai ir diskusijos vyks pagal šias temas:

I salė. Kibernetinis saugumas. Ar mokame atpažinti ir esame atsparūs atakoms, informaciniam karui?

II salė. Gynyba ir saugumas. Kaip pasiruošusi mūsų valstybė?

III salė. Ekonomika ir verslas. Verslo pri(si)taikymas ekstremalių situacijų metu

IV salė. Visuomenės išgyvenimas. Bendruomeniškumas ir pilietiškumas – išgyvenimo pagrindas?

V salė. Psichologinis saugumas. Kaip su(si)kurti emocinį saugumą?

Parodoje iš arti susipažinsime su valstybės tarnybų, organizacijų, institucijų pasirengimu ir priemonėmis. Bus proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir pasimokyti, patobulinti įgūdžius.

Ką išgirsite konferencijoje „Saugumo kodas“? Įžvalgomis apie šalies gynybą, kibernetinį saugumą, verslo pasirengimą, socialinį atsparumą ir visuomenės pasirengimą dalysis ne tik politikai, karybos ekspertai, verslininkai, mokslininkai, tarnybų atstovai, bet ir visuomenininkai, psichologai, informacinio ir kibernetinio saugumo specialistai.

Kaip pasiruošusi mūsų valstybė, kokias pamokas išmokom iš karo Ukrainoje ir kokie svarbiausi Lietuvos gynybos sprendimai jau priimti, papasakos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos prezidento patarėjai Tomas Godliauskas ir Kęstutis Budrys, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKSC), Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) atstovai, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, šalies savivaldybių merai, Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis, „Blue / Yellow“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Kaip būti saugiu internete, kokia paskelbtos nuotraukos ir komentaro kaina bei kaip Lietuvos įmonės ruošiasi krizinei komunikacijai, pristatys „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas, Lietuvos policijos ir teismų atstovai bei kiti informacinio saugumo ekspertai.

Kaip prie saugumo gali prisidėti verslas ir mokslas bei kaip įmonės ir institucijos prisitaiko ekstremalių situacijų metu, aptars ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė dr. Sigutė Stankevičiūtė, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, VILNIUS TECH, Fizinių ir technologijos mokslų centro, LSMU ligoninės Kauno klinikų atstovai bei kitų institucijų ir įmonių specialistai.

Kokie 3 svarbiausi dalykai išgyvenimui, kuriuos daugelis pamiršta, ar tikrai iniciatyvos ir visuomenės įsitraukimas – išgyvenimo pagrindas, o kaip gerai pažįstam savo visuomenės narius, kalbės karybos ekspertas Darius Antanaitis, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin, šaulių mokomosios kuopos vadas Gabrielius E. Klimenka, „British Council Lithuania“ vadovė Ona Marija Vyšniauskė ir kitų organizacijų atstovai.

Kaip didinti psichologinį atsparumą neapibrėžtumo sąlygomis, kodėl svarbus emocinio intelekto ugdymas, kaip pažinti dezinformacijos kampanijas, pasakos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Respublikinis priklausomybės ligų centro, Lietuvos kariuomenės atstovai, medicinos psichologai ir kiti specialistai.

Kaip prie saugumo gali prisidėti mokslas? VILNIUS TECH atveria savo erdves šalies gynybos, ekspertams, visuomenei – visiems, kuriems rūpi valstybės saugumas. Su kitų sričių ekspertais VILNIUS TECH mokslininkai diskutuos apie saugų dirbtinį intelektą – ar tai įmanoma misija, paaiškins, kodėl Universitete ruošiami „baltieji hakeriai“, kalbės apie išmoktas pamokas – tiekimo ir saugojimo sistemų transformacijas ekstremaliomis sąlygomis, aptars Lietuvos situaciją ir iššūkius dėl slėptuvių ir priedangų projektavimo, esamų pastatų saugumo, kalbės apie pasyvios gynybos sistemą urbanistinėje struktūroje, psichologinį ir ekonominį atsparumą neapibrėžtumo sąlygomis.

Parodos erdvėje bus galima išvysti įvairių fakultetų pristatomą įrangą, pavyzdžiui povandeninį droną, elektroninių nusikaltimų tyrimo įrangą, modulinius baldus, kurie karo metu pasitarnauja priedangose ir slėptuvėse, pamatyti fotografijų parodą „Viena diena batalione“, ir net pavairuoti padidinto pravažumo karinį automobilį ekstremaliomis sąlygomis (simuliatoriuje).

Kam skirtas „Saugumo kodas“? Jei esi tarnautojas, seniūnaitis, gydytoja, pardavėja, studentas, senjoras, verslininkė ar tėtis – ši konferencija tau. Konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ vyks 2024 m. lapkričio 8 d., VILNIUS TECH, Saulėtekio al.11, Vilniuje. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Saugumo kodas. Konferencijos „Saugumo kodas“ organizaciniai partneriai – naujienų portalas Lrytas, Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH. Partneriai – „Telia“, Vilniaus miesto savivaldybė, Medijų rėmimo fondas, Inovacijų agentūra, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, „NRD Cyber Security“, ESET, Lietuvos šaulių sąjunga, Anima psichologija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, VU TSPMI, „Nuvei“, Lietuvos policija, „Viconus“, „Ignitis Group“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, „Uniqa“, „Kiddy“, „Aroma Gold“.

Registracija į konferenciją – čia.
PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau