Stojantiesiems

Dinamiškosios vadybos instituto mokslinis seminaras

Sausio 19, 2022

Š.m. sausio 24 d. 15 val. kviečiu į Dinamiškosios vadybos instituto mokslinį seminarą. Seminaro metu DVI direktorė Indrė Lapinskaitė pristatys instituto veiklą. Pranešimus apie vykdomus tyrimus skaitys:
1.    Aurelija Burinskienė „Žiediškumo vertinimo tyrimai: metodai, elementai ir rodikliai“.
2.    Viktorija Stasytytė „ES šalių sostinių vertinimas išmanaus ir tvaraus miesto kontekste“.
  

Viktorijos Stasystytės pranešimo apie vykdomus tyrimus aprašymas:

„Bus pristatytas ES šalių sostinių tyrimas, siekiant nustatyti jų atitikimą tvaraus ir išmanaus miesto koncepcijai. Įvertinta 19 ES miestų-sostinių pagal 41 rodiklį. Vertinimas buvo atliekamas keturiais etapais. Pirma, kiekvienam miestui buvo apskaičiuojami visi rodikliai. Antra, miestai buvo lyginami su etalonu (geriausią reikšmę gavusiu miestu) pagal kiekvieną rodiklį. Trečiame etape buvo atliktas miestų rangavimas naudojant VIKOR metodą. Ir ketvirtame žingsnyje pasiskirstymo pagal indikatorius ir rangavimo rezultatai buvo palyginti. Abiem atvejais, beveik tie patys miestai pateko į geriausiųjų dešimtuką. Amsterdamas įvertintas kaip tvariausias ir išmaniausias miestas, o antra vieta atiteko Helsinkiui. „

Aurelijos Burinskaitės pranešimo apie vykdomus tyrimus aprašymas:

Žiediškumą galima nagrinėti kaip sistemą ir kaip ekonomikos modelį, užtikrinantį žiediškumo principų taikymą ir atliekų prevenciją pramonės sektoriuose. Žiediškumo principų taikymas – ilgalaikis bei tęstinis procesas. Žiediškumo sistemos pagrindas – medžiagų ir išteklių naudojimo efektyvumas, žaliųjų technologijų diegimas, produktų ilgaamžiškumas ir jų atnaujinimo galimybės. Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų plane planuojama skirti dėmesį atliekų prevencijai ir perdirbimui, gaminių projektavimui ir antrinių žaliavų naudojimui gaminiuose, skaitmenizacijai, žaliųjų inovacijų skatinimui, taip pat sprendimams, užtikrinantiems išteklių sugrįžimą į žiediškumo ratą. Vykdomi tyrimai padės identifikuoti žiediškumo didinimo galimybes.  Seminaro metu bus pristatyta metodika, pateikiama mokslinių tyrimų metodų taikymo apžvalga ir įvardijami pagrindiniai elementai, nagrinėjami žiediškumui skirtuose tyrimuose. Taip pat bus pristatyti empirinio tyrimo, kurio pagrindu peržiūrimi pagrindiniai žiediškumo ir atliekų perdirbimo rodikliai, rezultatai, atskleidžiantys žiediškumui svarbių rodiklių tarpusavio ryšį. Gauti tyrimo rezultatai prisideda prie atliekų perdirbimo didinimo bei aplinkos taršos mažinimo.

Seminaras vyks per Zoom platformą, nuorodą rasite apačioje.

Zoom nuoroda: https://liedm.zoom.us/j/3345484140
 

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau