Stojantiesiems

Doc. dr. Rūta Mikučionienė – naujoji Europos klimato pakto ambasadorė

Vasario 10, 2026
Europos klimato paktas – tai Europos Sąjungos iniciatyva, telkianti visuomenę bendram tikslui: mažinti klimato kaitą ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, kad Europa iki 2050 metų taptų klimatui neutrali. Ši iniciatyva remiasi aktyviu piliečių, mokslo, švietimo ir įvairių sektorių atstovų įsitraukimu, skatinant tvarius sprendimus ir didinant visuomenės sąmoningumą klimato politikos klausimais.

Svarbų vaidmenį čia atlieka ambasadoriai – skirtingų sričių specialistai ir visuomenės lyderiai, kurie savo veikla prisideda prie klimato kaitos temų ir praktinių sprendimų sklaidos. Šiuo metu Europos Sąjungoje veikia daugiau nei 800 Europos klimato pakto ambasadorių, 19 iš jų  – Lietuvoje. Šią iniciatyvą mūsų šalyje koordinuoja aplinkosaugos organizacija VšĮ „Žiedinė ekonomika“.

Europos klimato pakto ambasadore šiemet tapo Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentė bei Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė. Savo ambasadorės veikloje ji kryptingai telks dėmesį į tvaraus vartojimo tematiką, pabrėždama individualių, kasdienių sprendimų reikšmę platesniame klimato kaitos kontekste.

Dr. Rūta Mikučionienė sieks viešinti praktinius pavyzdžius ir iniciatyvas, padedančias formuoti tvarius elgsenos modelius bendruomenėse, taip pat skatinti tarpdisciplininį dialogą apie vartojimo poveikį aplinkai. Pasak ambasadorės, būtent kasdieniai pasirinkimai – nuo energijos naudojimo iki vartojimo įpročių – turi reikšmingą poveikį aplinkos būklei.

Ypatingas dėmesys jos veikloje bus skiriamas skaitmeninės taršos problematikai – sričiai, kuri mokslo ir viešojoje erdvėje vis dar sulaukia nepakankamo dėmesio. Ambasadorė planuoja prisidėti prie šios srities pažinimo, aiškindama skaitmeninės veiklos aplinkosauginį poveikį, skatindama kritinį požiūrį į skaitmeninių paslaugų vartojimą bei pristatydama paprastus sprendimus, galinčius sumažinti skaitmeninės veiklos pėdsaką.

Ši veikla reikšmingai prisideda prie mokslo žinių sklaidos, stiprina visuomenės ir akademinės bendruomenės dialogą bei stiprina universitetų, kaip aktyvių tvarumo pokyčių dalyvių, vaidmenį.

Teksto autorė – Aplinkos inžinerijos fakulteto komunikacijos prodekanė Vilūnė Lapinskienė

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau