Stojantiesiems

Doc. dr. V. Trinkūnas: „Atnaujindami infrastruktūrą, rūpinamės bendruomenės poreikiais“

Birželio 17, 2025
 
VILNIUS TECH kasdien gimsta inovacijos, vykdomi reikšmingi moksliniai tyrimai, nuolat investuojama į infrastruktūrą taip siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės studijas ir darbo aplinką visai universiteto bendruomenei.
 
Pastaraisiais metais universitetas įgyvendino daugybę svarbių infrastruktūros atnaujinimo projektų – nuo modernių auditorijų ir mokomųjų laboratorijų įrengimo iki tvarių pastatų plėtros. 2023 metų pradžioje Plytinės gatvėje buvo baigtas statyti mokomasis ir laboratorinis korpusas, skirtas Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetams.
 
Šie pastatai buvo projektuojami ir statomi taikant pažangų BIM (angl. Building Information Modeling) metodą, o jų statybai naudotos šiuolaikiškos, aplinką tausojančios medžiagos. Įdiegti energiją taupantys inžineriniai sprendimai užtikrina tvarumą, efektyvių išteklių naudojimą ir ilgalaikę pastatų vertę. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Plytinės rūmų laboratorijose studijų metu naudojama moderni tyrimų įranga, studentai mokosi šiuolaikiškai įrengtose auditorijose, jiems prieinamos darbo, laisvalaikio ir poilsio zonos. Visa tai kuria patogią, inovatyvią ir kokybišką mokymosi aplinką, atitinkančią šiuolaikinius studentų bei dėstytojų poreikius.
 
Šiuo metu paskelbtas viešasis rangos darbų konkursas ir artimiausiu metu planuojama pradėti Lietuvos jūreivystės akademijos (LJA) mokymų centro statybas Klaipėdoje. Šis projektas – svarbi VILNIUS TECH strateginio plėtros plano dalis, kurios tikslas  – modernizuoti infrastruktūrą ir sukurti šiuolaikišką studijų bei mokslinių tyrimų aplinką vandens transporto sektoriaus specialistams.
 
Pasak VILNIUS TECH kanclerio doc. dr. Vaidoto Trinkūno, prie LJA mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros prisidės ir šiuo metu Juodkrantėje renovuojami du laboratoriniai pastatai. Po rekonstrukcijos jie bus pritaikyti šiuolaikiniams mokslinių tyrimų ir praktinio mokymo poreikiams, atitiks aukščiausius šiuolaikinius kokybės standartus. Atnaujinimai sudarys galimybes VILNIUS TECH studentams ir mokslininkams dirbti su modernia laboratorijų įranga, spartins mokslinių tyrimų procesus ir praktinių įgūdžių ugdymą. Projektuojant šiuos pastatus, vienas didžiausių iššūkių buvo ne tik užtikrinti pastatų funkcionalumą, bet ir kuo natūraliau įkomponuoti juos į vieną gražiausių gamtinių aplinkų Lietuvoje – Juodkrantę. Tikima, kad su šiuo iššūkiu architektams pavyko puikiai susitvarkyti.
 
Šiuo metu intensyviai vyksta ir mokslo paskirties pastato rekonstravimas, į kurį 2026 m. įsikels VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI). Modernus priestatas bus statomas pasitelkiant tvarius architektūrinius ir inžinerinius sprendimus, o aplinką papildys išskirtiniai akcentai – sumažintas Vilniaus oro uosto maketas ir miniatiūrinis pakilimo takas.
 
Naujame AGAI pastate bus įrengtos erdvės, skirtos mokslui, studijoms, administravimui ir bendram naudojimui: amfiteatrinė auditorija-konferencijų salė, kelios mažesnės auditorijos, skaitykla, pasitarimų kambarys su multimedijos įranga ir fakulteto dekanato patalpos.
 
Statybų pradžią inicijavo senųjų AGAI pastatų, esančių prie Vilniaus oro uosto, pardavimas. Naujasis 840 m² ploto priestatas Linkmenų gatvėje bus sujungtas su jau anksčiau ten perkeltu AGAI treniruoklių ir laboratorijų korpusu. Statybas planuojama užbaigti iki 2026 metų rudens.
 
Šis projektas žymi svarbų etapą – viso AGAI perkėlimą iš Rodūnios kelio ir kitų lokacijų į vieną studijų miestelį Linkmenų gatvėje, taip užtikrinant aukštesnę studijų, tyrimų ir darbo kokybę.
 
„Plėtodami infrastruktūrą nepamirštame ir VILNIUS TECH studentų. Jų patogumui, nuolat atnaujiname ir bendrabučius: modernėja kambariai,  bendrosios poilsio erdvės tampa jaukesnės, rūpinamasi belaidžiu ryšiu. Visuose iki šiol atnaujintuose bendrabučiuose buvo suremontuoti kambariai ir bendrojo naudojimo patalpos – koridoriai, virtuvės, sanitariniai mazgai, atnaujinta buitinė technika ir kitas inventorius.
 
VILNIUS TECH bendrabučiuose gyvena daug jaunų žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio šalių. Kiekvienas studentas turi savo poreikių, tačiau kartu privalo išmokti draugiškai sutarti su skirtingų kultūrų, požiūrių, charakterių ir tradicijų žmonėmis. Manau, kad tai itin svarbūs gyvenimiški įgūdžiai, kurie pravers ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Juk sėkmingiausios įmonės veikia tarptautiniu mastu, kur taip pat tenka įveikti iššūkius, siekiant suprasti kitų kultūrų žmones. Siekdami užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas bendrabučiuose, norime, kad studentų gyvenamoji vieta būtų ne tik patogi, bet ir saugi. Todėl kiekvienais metais skiriame vis daugiau dėmesio saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimui, bendradarbiaudami su studentais, savivaldybe ir policija“, – pabrėžia VILNIUS TECH kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas.
 
Didėjant visuomenės sąmoningumui vis didesnę svarbą įgauna tvarios aplinkos kūrimas. VILNIUS TECH – technikos universitetas, žengiantis koja kojon su naujausiomis technologijomis ir šiuolaikiniais infrastruktūros plėtros reikalavimais. 2023 m. universitete įsteigtas Tvarumo centras tapo erdve, kurioje susijungia edukacija, verslas ir mokslas. Centro veikla skirta tvariam  vystymuisi ir inovacijoms skatinti, integruojant aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus į studijų procesus, mokslinius tyrimus ir kasdienę universiteto veiklą. Čia vykdomi tyrimai, organizuojamos edukacijos, įgyvendinami praktiniai projektai, bendradarbiaujama su akademine bendruomene, verslo sektoriaus atstovais ir valdžios institucijomis. Vis dažniau universitetų veikla vertinama ne tik pagal studijų kokybę ar mokslinių tyrimų rezultatus, bet ir pagal tvarumo indeksą. Juk tvarumas – tai ne tik infrastruktūra, bet ir visos bendruomenės sąmoningas bei atsakingas požiūris į aplinką ateities kartoms. Tikimės, kad Tvarumo centras taps jungtimi, padedančia visai VILNIUS TECH bendruomenei augti kaip tvariam universitetui.
 
„Kiekvienos statybos – tai tam tikras iššūkis,“ – sako VILNIUS TECH kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas.
 
„Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame vystydami infrastruktūros projektus universitete – aukštos kokybės užtikrinimas. Dedame visas pastangas, kad darbai atitiktų keliamus standartus: naudojame kokybiškas medžiagas, nuosekliai prižiūrime vykdomus darbus ir užtikriname kiekvieno etapo kontrolę. Tokiu būdu pastatai išlieka funkcionalūs, saugūs, nereikalaujantys greitų papildomų investicijų – taip prisidedame prie tvarios ateities kūrimo.“
 
Tvarumo principai universitetui – ne tik deklaracija, bet ir praktika. Šiuo metu ant VILNIUS TECH pastatų stogų įrengtos net šešios saulės elektrinės. Jos ne tik mažina oro taršą ir padeda kovoti su klimato kaita, bet ir leidžia universitetui gaminti dalį elektros energijos savarankiškai. Saulės elektrinės padengia apie 7 proc. metinių elektros energijos sąnaudų, taip sumažindamos priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų.
 
Universitetas glaudžiai bendradarbiauja ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Artimiausiu metu planuojama pradėti pėsčiųjų tako, jungiančio VILNIUS TECH ir Vilniaus universiteto studentų miestelius, rekonstrukciją. Projekto metu bus įrengtas apšvietimas, poilsio zonos, žaliosios erdvės ir kita infrastruktūra, kuri pagerins judumo galimybes.
 
„Plėtodami infrastruktūrą atsižvelgiame į visus bendruomenės narių poreikius, – pažymi doc. dr. V. Trinkūnas.  – Siekiame užtikrinti tinkamą šildymą ir vėdinimą visais metų laikais, nuolat atnaujiname baldus ir mokymuisi skirtą kompiuterinę įrangą. Visa tai prisideda prie komfortiškesnės ir šiuolaikiškos studijų bei darbo aplinkos kūrimo.“
 
Pasak kanclerio, VILNIUS TECH infrastruktūros plėtra – daugialypis procesas, kupinas iššūkių, tačiau aiški universiteto vizija ir tvarumo siekis leidžia sėkmingai juos įveikti ir nuosekliai įgyvendinti pokyčius, reikšmingus visai bendruomenei.
 
2025–2026 m. infrastruktūros projektai:
  • modernių auditorijų įrengimas;
  • mokomųjų laboratorijų įrengimas;
  • LJA mokymų centro statybos;
  • AGAI mokslo paskirties pastato rekonstravimas;
  • bendrabučių atnaujinimas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau