Stojantiesiems

Ekspertas pataria: kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai?

Lapkričio 30, 2022

Lietuvoje pamažu įsivyrauja žiema – kausto šaltis ir minusinė temperatūra, keliuose ankstyvą rytą būna plikledis, prastas matomumas dėl stipraus snygio ar rūko. Dažnu atveju tai tampa iššūkiu ne tik vairuotojams, bet ir automobiliams – reikia nuo jų nuvalyti sniegą, anksčiau užkurti, kad apšiltų ir pan. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vytenio Surblio, svarbu iš anksto paruošti transporto priemonę šaltajam metų sezonui ir atkreipti dėmesį į tam tikras detales. Todėl norime pasidalinti keletu patarimų, kaip iš tikrųjų paruošti automobilį žiemai. 

Langų plovimo skystis ir salono filtras 

Prieš prasidedant žiemai, dar rudenį, kai oro temperatūra lauke pamažu krenta, labai svarbu pasirūpinti tinkamu langų plovimo skysčiu automobilyje. Vasarinis langų plovimo skystis užšąla net ir prie nedidelės minusinės temperatūros. Tai reiškia, kad nebus galima nusivalyti langų, kai to labiausiai reikės. Vertėtų naudoti žieminį skystį, kuris neužšąla prie –10 °C ar prie dar žemesnės temperatūros. Atvėsus orams automobiliuose dažnai rasoja langai. Tai – ženklas, kad salono filtras yra užsikimšęs, tad jį taip pat rekomenduojama pasikeisti. 

Valytuvai 

Gerą matomumą ir itin svarbią funkciją automobiliuose atlieka valytuvai. Rudenį valytuvus vairuotojai naudoja kur kas dažniau nei vasaros metu, todėl vertėtų įvertinti, ar automobilių valytuvai gerai nuvalo langus, ar nepalieka nešvarių ruožų. Esant poreikiui, valytuvus reikia pakeisti. 

Stabdžiai 

Stabdžių sistemos specialiai ruošti žiemai nereikia – jie, nepriklausomai nuo sezono, turi būti techniškai tvarkingi. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad stabdžių sistemos skystis, kaip ir kiti eksploataciniai skysčiai, turi būti keičiami pagal gamintojo numatytą intervalą. Laikui bėgant stabdžių skystis praranda savo savybes – skystyje kaupiasi drėgmė, pasikeičia užvirimo temperatūra. Dėl to stabdžių sistema gali pradėti veikti netinkamai. 

Akumuliatorių baterija 

Akumuliatorių bateriją rekomenduojama įkrauti prasidėjus žiemai, o jei automobilis rečiau naudojamas ar juo važiuojama trumpais atstumais – kelis kartus per žiemą. Aukštas akumuliatorių baterijos įkrovos lygis neleidžia užšalti skysčiui (elektrolitui), esančiam akumuliatorių baterijos viduje. Taip net ir dideli šalčiai nepakenkia akumuliatorių baterijai. Gerai įkrauta akumuliatorių baterija padeda ir bandant užvesti automobilį, kai lauke oro temperatūra yra itin žema. 

Padangos 

Ruošiantis žiemos sezonui būtina pasikeisti padangas iš vasarinių į žiemines. Žieminių padangų mišinys yra pritaikytas dirbti žemose ir neigiamose temperatūrose, todėl pasirinkus tinkamas padangas sutrumpėja stabdymo kelias, pagerėja rato ir kelio paviršiaus sukibimas. Verta paminėti, kad pasibaigus žiemos sezonui, vadovaujantis įstatymais, padangas reikia pasikeisti į vasarines. Jos pritaikytos dirbti aukštesnėje temperatūroje, todėl labai svarbu padangas naudoti pagal numatytą sezoniškumą.  

Durų sandarinimo gumos 

Oro temperatūrai sumažėjus iki neigiamos, pasitaiko atvejų, kai užšąlą automobilio durelės ir jų nepavyksta lengvai atidaryti. Kad taip nenutiktų, reikėtų durų sandarinimo gumas nuvalyti ir sutepti silikoniniu gumos tepalu, kad šios neprišaltų prie metalinių automobilio dalių.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau