Stojantiesiems

Energijos vartojimo efektyvumo simpoziumas: ateitį kuriame jau šiandien

Balandžio 23, 2025
Balandžio 17 d., kai Lietuvoje buvo minima Energetikų diena, ABB inicijavo ir kartu su VILNIUS TECH surengė Energijos vartojimo efektyvumo simpoziumą, kuriame, kartu su akademine bendruomene, pramonės įmonių atstovais ir tvarumo ekspertais, buvo aptarti inovatyvūs sprendimai, skatinamas bendradarbiavimas tarp pramonės ir mokslo bei aptarti praktiniai būdai, kaip Lietuvos pramonė galėtų veikti efektyviau ir tvariau.
 
Renginys subūrė akademinės bendruomenės atstovus, pramonės įmonių lyderius ir tvarumo ekspertus, siekiančius dalintis įžvalgomis, patirtimi, ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių ir kurti tvarios ateities pagrindus.
 
ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pabrėžė, kad energijos vartojimo efektyvumas – tai ne tik inovatyvių technologijų diegimas ar kūrimas, bet ir visos organizacijos mąstymo pokytis. „Technologijos, skatinančios energetinį efektyvumą, jau sukurtos. Tereikia valios ir strateginio požiūrio jas diegti. Jei organizacijoms parodytume aiškią investicijų grąžą ir naudą, sprendimai būtų priimami greičiau ir taptų visos komandos siekiu.“ 
 
ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pabrėžė, kad energijos vartojimo efektyvumas – tai triguba nauda: teigiamas poveikis klimato kaitai, didinamas energetinis saugumas bei konkurencinis pranašumas. „Diegiant jau dabar prieinamas, energetiškai efektyvias technologijas greičiausias investicijų atsiperkamumo galimybės slypi pramonėje ir pastatuose. Tam, kad tai paspartinti mums reikalinga nuosekli ir stabili finansavimo politika. Kuomet energetinis efektyvumas derinamas su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir elektrifikavimu, galime pasiekti išties puikių rezultatų”, – dalinasi Justinas. 
 
Anot Justino, skirtingų pozicijų ir komandų įsitraukimas organizacijose atlieka esminį vaidmenį diegiant naujas technologijas ir kaip tai atliepiame įmonės strateginiuose tiksluose.
 
„ Elektros poreikiui sparčiai didėjant dėl augančio pasaulinės populiacijos, kuri, kaip  prognozuojama, pasieks 10 mlrd. jau 2050 metais, globalios urbanizacijos proceso, naujų duomenų centrų, pramonės ir pastatų elektrifikavimo, energijos vartojimo efektyvumas yra ne tik protingas bet ir būtinas”, – pažymi Justinas.
 
Pagrindiniai simpoziumo akcentai ir įžvalgos 
 
Simpoziumą atidarė Daiva Dėdinienė, UAB „Audifina“ tvarumo ekspertė, Tvarumo grupės vadovė,  LAVA valdybos nepriklausoma narė, EFRAG DRCF (Skaitmeninės atskaitomybės konsultacinio forumo) narė, kuri savo pranešime pabrėžė ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) strategijos svarbą pramonės įmonėms. Ji akcentavo, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ne tik ekonominė būtinybė, bet ir kertinis veiksnys siekiant tvarumo tikslų bei užtikrinant atitiktį naujausiems Europos Sąjungos tvarumo reikalavimams.
 
Inovacijų agentūros GreenTech Hub grupės koordinatorė Audronė Janulaitytė pristatė valstybės teikiamas paramos programas, skatinančias pramonės įmones investuoti į energijos taupymo sprendimus. Žaliųjų finansų ekspertė Nora Laurinaitytė, CFA PhD, savo pranešime pristatė ILTE finansavimo kryptis bei Žaliųjų finansų instituto veiklą, bendradarbiavimo galimybes.
 
Diskusijoje „Verslo pokyčiai ir investicijos į mokslą“ vyko aktyvi dalyvių įsitraukimo ir idėjų mainų sesija. Joje dalyvavo VILNIUS TECH atstovai: Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė, Mechanikos mokslo instituto direktorius ir vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Artūras Kilikevičius,  Energijos vartojimSo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovė iš Lietuvos energetikos agentūros Rasa Jaciničienė, LINPRA direktorius Darius Lasionis ir energetikos inžinierius įmonėje UAB „ Retal Lithuania” Albertas Trakimavičius. Diskusijos moderatorius Simonas Barsteiga iš VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų centro pabrėžė, kad glaudesnis bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo yra esminis veiksnys siekiant ilgalaikių tvarumo tikslų. Taip pat buvo keliami aktualūs klausimai, tokie kaip paramos priemonės pramonei ir kaip jos prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo skatinimo, inovacijų ir skaitmenizacijos.  
 
VILNIUS TECH Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė diskusijos metu dalinosi, kad energijos vartojimo efektyvumas prasideda nuo duomenų ir suvokimo, ką turime šiandien: „Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia esama energijos vartojimo efektyvumo situacija, kokie realūs duomenys, kur daugiausiai suvartojama energijos. Be šios analizės neįmanoma priimti teisingų sprendimų. Deja, dažnai įmonės kuria strategijas neturėdamos pakankamo duomenų pagrindo, bazinės edukacijos.” 
 
Pramonės patirtis ir realūs sprendimai 
 
Po pietų dalyviai turėjo galimybę apsilankyti VILNIUS TECH Tvaraus vartojimo eksperimentinėje demonstracinėje erdvėje. Erdvės koncepcija remiasi žiediškumo įgyvendinimo maisto grandinėje principu. Zonoje demonstruojama kaip galima sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką̨ ir poveikį klimatui, ugdyti tvarius įpročius ir diegti juos kasdienybėje. 
 
Antrojoje pranešimų sesijoje Karolis Januševičius pristatė, kaip Lietuvai sekasi siekti  energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Energetinio audito specialistas Vladas Jablonskis pateikė praktinius pavyzdžius iš pramonės įmonių – nuo energijos nuostolių nustatymo iki tikslingų matavimų, leidžiančių įvertinti efektyvumo galimybes. Kaip teigia Vladas, auditas padeda sumažinti išlaidas, padidinti įrenginių efektyvumą ir sumažinti CO₂ emisiją. „Svarbus tiek kiekybinis (kiek energijos sunaudojama), tiek kokybinis (kur ir kaip ji naudojama) aspektas. Tiksliniai matavimai – tai specifinių, dažnai nepakankamai stebimų ar neautomatizuotai valdomų energijos vartojimo taškų fiksavimas naudojant įvairius matavimo prietaisus. Kai atsiranda matavimo duomenys net dešimties ekspertų skirtingos nuomonė ima sutapti“, – dalinasi Vladas.  
 
ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pristatė Energijos vartojimo efektyvumo judėjimą, kuris šiuo metu vienija daugiau nei 570 organizacijų iš viso pasaulio.  
 
Baigiamojoje diskusijoje – „Su kokiais iššūkiais susiduria pramonės įmonės ir kokius sprendimus taiko siekiant energijos vartojimo tikslų?“ –  akecentuotas strateginis planavimas, visų organizacijos lygių darbuotojų įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Diskusijoje dalyvavo atstovai iš įmonių AB „Akmenės cementas“, UAB „Skadec LT“, „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Achema“ ir ABB.
 
Diskusijai moderuoti buvo pakviesta tvarumo konsultantė ir VšĮ „Agenda'50“ direktorė Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė, kurią pakvietė Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC). Anot Viktorijos, santykis tarp privalomo ir savanoriško įsitraukimo į organizacijos veiklą yra gana subjektyvus ir neretai priklauso nuo elementaraus tvarumo raštingumo. Pavyzdžiui, ar pradedant vadovais ir baigiant eiliniais darbuotojais suprantama, ką reiškia tvarumo rodikliai, ar matomas tvarumo iniciatyvų tikslas ir prasmė. „Tvarumas – nėra vieno žmogaus atsakomybė. Energetikai, aplinkosaugos ir inžinerijos specialistai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su komunikacijos specialistais. Jei organizacijoje kalbėsime tik iš aplinkosaugos, energijos šaltinių ir vartojimo perspektyvos, pateiksime begalę skaičių ir rodiklių, bet niekas jų nesupras, kokia to prasmė“, – svarsto Viktorija.  
 
VILNIUS TECH Tvarumo centras – bendradarbiavimo platforma 
 
Renginio vieta nebuvo pasirinkta atsitiktinai – VILNIUS TECH Tvarumo centras simbolizuoja mokslo, verslo ir inovacijų sinergiją tvarumo srityje. Prisijungęs prie globalios, virš 570 narių jungiančios bendruomenės „Energy Efficiency Movement“, universitetas pabrėžė savo įsipareigojimą skatinti ir komunikuoti apie energijos vartojimo efektyvumą, tvarumą ir dalintis gerosiomis praktikomis. Simpoziumo organizavimas šioje erdvėje pabrėžia bendrą universiteto ir ABB tikslą – stiprinti dialogą tarp akademinės bendruomenės ir pramonės, siekiant tvarios ateities. 
 
Energijos vartojimo efektyvumo judėjimas 
 
„Energy Efficiency Movement“ (liet. energijos vartojimo efektyvumo judėjimas) – globali iniciatyva, skatinanti energijos vartojimo efektyvumo sprendimus įvairiose pramonės šakose ir spartinti perėjimą prie nulinio ŠESD balanso. Iniciatyva ne tik sprendžia neatidėliotinus energijos efektyvumo iššūkius, bet ir kuria pagrindą ateities inovacijoms transporto, statybos bei kitose srityse. 
 
Plačiau apie „Energy Efficiency Movement“ iniciatyvos narių sprendimus ir pritaikytas gerąsias praktikas:  Solutions – Energy Efficiency Movement 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei skirtas reikšmingas įvertinimas tarptautinėje erdvėje. Lietuvos technologijų perdavimo centrų (angl. Technology Transfer Offices – TTO) bendradarbiavimo platforma „TTO Lithuania“ oficialiai tapo Europos žinių ir technologijų perdavimo asociacijos ASTP Valdančiojo komiteto – Nacionalinių asociacijų patariamosios tarybos (NAAC) – nare. Šis žingsnis žymi tęsiamą Lietuvos integraciją į aukščiausio lygio Europos žinių perdavimo ekosistemos valdymo struktūras. Oficialiame ASTP sveikinimo laiške pabrėžiama, kad „TTO Lithuania“ narystė sustiprins vietos inovacijų bendruomenės balsą ir leis aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos inovacijų politikos formavimo. Oficialia Lietuvos atstove šiame komitete paskirta „TTO Lithuania“ tinklo pirmininkės pareigas šiuo metu einanti VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė. Kas yra NAAC ir kodėl tai svarbu Lietuvai? Nacionalinių asociacijų patariamoji taryba (NAAC) yra viena pagrindinių ASTP valdymo institucijų, šiuo metu vienijanti 35 nacionalines asociacijas iš 28 Europos šalių. Šis komitetas veikia kaip kritinė grandis, jungianti Europos lygio iniciatyvas, regioninius technologijų perdavimo centrus ir vietines inovacijų ekosistemas. Tapimas pilnateise NAAC nare „TTO Lithuania“ suteikia strategines galimybes keturiose pagrindinėse srityse: Atstovavimas ir matomumas: kiekviena Europos šalies nacionalinė asociacija komitete turi po vieną oficialų atstovą. Nuo šiol Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo specialistų interesai bus matomi ir girdimi kartu su stipriausiomis Europos valstybėmis. Patariamoji funkcija ES politikoje: komiteto nariai tiesiogiai pataria ASTP vykdomajai valdybai Europos ir ES politikos klausimais, susijusiais su inovacijomis, žinių komercializavimu ir technologijų diegimu. Lietuva galės ne tik perimti gerąją užsienio šalių praktiką, bet ir tiesiogiai dalytis mūsų šalies tendencijomis bei pasiekimais. Įtaka valdymui: NAAC turi išskirtinę teisę tiesiogiai nominuoti kandidatus į ASTP Vykdomąją valdybą, užtikrindama, kad nacionalinių asociacijų nuomonė išliktų svarbi priimant strateginius sprendimus. Sprendimų priėmimas ir balsavimo teisė: „TTO Lithuania“ įgyja tiesioginę balsavimo teisę (vieną balsą) priimant svarbiausius organizacijos nutarimus ir teikiant pasiūlymus. Žingsnis link glaudesnės integracijos NAAC nariai aktyviai bendradarbiauja ištisus metus. Per metus organizuojami 5–6 posėdžiai (keturi nuotoliniai ir iki dviejų gyvų susitikimų), kuriuose sprendžiami aktualiausi žinių perdavimo klausimai, analizuojamos teisinės bazės naujovės bei kuriami bendri projektai. „TTO Lithuania“ įsiliejimas į šį tinklą atveria naujus kelius Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir technologijų centrų specialistams integruotis į tarptautinius procesus, kelti kvalifikaciją ir užtikrinti, kad lietuviški moksliniai išradimai bei inovacijos efektyviau pasiektų pasaulines rinkas.
Plačiau