Europos klimato pakto ambasadorius S. Barsteiga: „Svarbu, kad žmonės suvoktų pasekmes klimatui“

Vasario 28, 2025
Vasario pradžioje Europos komisija išrinko 10 naujų Europos klimato pakto ambasadorių – vienu jų tapo VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga. Ši iniciatyva skatina gyventojus, bendruomenes ir organizacijas siekti klimatui neutralios Europos, todėl  ambasadorių užduotis – dalintis žiniomis apie klimato iššūkius, bendradarbiauti ieškant veiksmingų sprendimų bei palaikyti vieni kitus, įgyvendinant tvarumo tikslus.
 
Pirmasis tikslas – skatinti žinių valorizaciją

S. Barsteiga pasakoja, jog tiek moksle, tiek versle vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp žinių ir jų vertės bei mokslinių tyrimų, inovacijų ir praktinio jų pritaikymo. „Mes kuriame, vystome idėjas, bet kokia jų galutinė prasmė? Ar sudėję visus mokslinius tyrimus ir rezultatus į vieną vietą sukursime didesnę vertę visuomenei? Jei ne, tai kodėl? Ar kažką darome ne taip? Jei taip, tai ką?“, – svarsto kompetencijų vadovas. 
 

2024 m. Europos vadovų taryba priėmė išvadas dėl žinių valorizacijos stiprinimo. Žinių valorizacija – tai socialinės ir ekonominės vertės kūrimo iš moksliniais tyrimais ir inovacijomis įgytų žinių procesas. Pasak S. Barsteigos, tai pasiekiama duomenis, praktinę patirtį ir mokslinių tyrimų rezultatus paverčiant produktais, paslaugomis, sprendiniais ir žiniomis grindžiama politika, kurie būtų naudingi visuomenei.
 
„Sėkmingai žinių valorizacijai reikia trijų elementų: technologinės pažangos, strateginio valdymo ir vertybinės orientacijos. Maksimali sinergija reikalauja ne tik pavienių pastangų, bet ir sisteminio pokyčio. Esu tikras, kad didžiausias proveržis laukia pergalvojant ir perkuriant mūsų bendradarbiavimo modelį. Tai neapsiriboja vien noru, idėja ar gražiomis mintimis – bendradarbiavimą turi skatinti struktūra ir sistema.
 
Juk būtų nuostabu, jei tiesiog atlikdami savo darbą natūraliai prisidėtume prie kitų departamentų, įmonių ar įstaigų tikslų įgyvendinimo. Manau, kad tai ne tik įmanoma – tai būtina, jei siekiame realios žinių valorizacijos“, – sako naujasis Europos klimato pakto ambasadorius.


 

Duomenys – neišnaudojami resursai
 
Vienas pirmųjų dalykų, reikalingų valorizacijai pasiekti – tai išgryninti ir struktūrizuoti duomenys bei informacija. „Tam, kad duomenys taptų realia vertės kūrimo priemone, reikia didelių investicijų – ne tik finansinių, bet ir infrastruktūrinių bei žmogiškųjų.  Jeigu neturime šio resurso ir negalime tinkamai interpretuoti duomenų, mūsų rezultatai dažnai tampa fragmentiški. Aš manau, kad mes neišnaudojame nei pusės savo ir Lietuvos galimybių. 
 
Matydamas, kad man pačiam ir kitiems trūksta informacijos, prieš kelias savaites ėmiausi vidinės informacijos dalinimosi iniciatyvos. Po truputį savo veiklą perkelinėjų į Climate neutral solutions „Sharepoint“ portalą, kuriame siekiu sutelkti skirtingų sričių VILNIUS TECH mokslininkus dalintis savo žiniomis bei kompetencijomis aplinkai palankių ir klimatui neutralių sprendimų  srityje, ieškoti bendrų skirtingų mokslo sričių sąlyčio taškų ir sprendimų, galinčių prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pasakoja kompetencijų centro vadovas.
 
S. Barsteiga toliau pasakoja, jog tikslas, – kad ateityje šioje platformoje (ar naujoje jos versijoje) kiekvienas mokslininkas ar studentas galėtų pasidalinti bei rasti kitų paskelbtą informaciją jiems svarbiais klausimais, kadangi šiuo metu situacija tokia, jog vienos srities specialistas daro vieną, kitas – kitą, tačiau nežino apie jų abiejų gaunamus rezultatus, kuriuos būtų galima apjungti ieškant naujų sprendimų įtraukiant verslą, institucijas ir visuomenę. 
 
Šioje platformoje viskas – vykdomi projektai, jų rezultatai, leidiniai, darbuotojų paieška – būtų integruota vienoje vietoje. Prireikus, bendruomenė galėtų tuo pasinaudoti, apjungti ir galbūt toliau ieškoti sprendimų kartu. „Juk mes iššvaistome nemažai laiko ir energijos ieškodami informacijos arba darydami tą patį darbą atskiruose skyriuose kelis kartus. Ar sudėję šį atskirai atskiruose skyriuose atliktą darbą į vieną dėžutę padidintume vertę? Jei ne, tai ką taip darome ne taip?“  
 
S. Barsteigos teigimu, tokios dalinimosi platformos galėtų padėti mokslininkams ir mokslo administracijai pradėti mąstyti ir už savo srities lauko ribų (Out Of The Box), kitaip sakant – atsiradus problemai, sugebėti pamatyti jos sprendimo būdą ir kitose mokslo srityse, pavyzdžiui, kaip viename padalinyje kuriamą medžiagą panaudoti ir kitais būdais. „Dažnai tokiu atveju mokslininkas mato būdus tik per savo mokslo tyrimų prizmę. Tačiau ir verslui, ir visuomenei, ir mums kaip bendruomenei svarbu žinoti, kokios yra alternatyvos kitose srityse. Tik žinant visas mūsų galimybes galėsime  jas tinkamai suintegruoti viduje ir su išorės partneriais – tokiu būdu sukursime didesnę vertę.“
 
Suvokti pasekmes – būtina
 
Dar vienas tikslas – keisti visuomenės mąstymą klimato kaitos klausimais. Pasak kompetencijų centro vadovo, tiek paprastiems žmonėms, tiek mokslininkams, verslininkams ar kitiems inovatoriams svarbu suvokti ir kritiškai įvertinti, kokį poveikį bei sąlyginai pamatuojamą vertę klimatui, jo neutralumui, biologinei įvairovei ir t.t. daro jų vykdomi veiksmai bei projektai.
 
„Kodėl mes turime permąstyti tai, ką darome, puikiai iliustruoja dokumentinis filmas „Climate Extremes“, kuriuo stengiuosi dalintis ir didinant supratimą apie klimato poveikį mūsų aplinkai. (Filmą galite rasti čia: ClimateExtremes(FullDocumentary).mp4)
 
Kiekvienas kūrėjas turėtų pagalvoti, kokios pasekmės laukia sukūrus tą produktą, arba kitaip – koks bus produkto gyvavimo ciklas (ang. product life cycle). Kiekvienas daiktas kada nors ateityje taps nebenaudojamu, galbūt bus išardytas ir/arba taps atlieka. Todėl norėčiau, kad kūrėjai nuo pat produkto kūrimo pradžios pagalvotų apie tai, kas jam nutiks pasibaigus tarnavimo laikui ir kaip galima jį sukurti kuo labiau neutralų klimatui“, – paaiškina S. Barsteiga. 
 
Kompetencijų centro vadovas priduria, jog toks pokytis žmonių mąstyme galėtų būti diegiamas universitetuose, pavyzdžiui, į visų studijų programas įtraukiant klimatui neutralių sprendimų ieškojimą ne tik savo, bet ir kitose srityse, sujungiant skirtingų fakultetų studentus. „Tai tik vienas iš variantų – jų galima prigalvoti ir daugiau, svarbu, kad tas noras pokyčiui ateitų iš mūsų pačių.“

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau