Stojantiesiems

Fiziniai pratimai – ne tik raumenų, bet ir proto treniruotėms

Lapkričio 26, 2015
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
 
Tačiau taip pat yra pastebėta, kad ilgesnį laiką poilsiaujančios arba nieko neveikiančios smegenys, kaip ir raumenys, silpsta, nyksta. Vadinasi, smegenims, kaip ir kūnui, reikalingos treniruotės. VGTU profesorius, habil. dr. Povilas Tamošauskas dalinasi savo įžvalgomis ir patarimais, kaip išvengti lėtinio nuovargio, gręsiančio perdegimo ir fiziniais pratimais aktyvinti protinę veiklą.
 
 
Gerai savijautai fizinio aktyvumo nepakanka
 
„Protiniai gebėjimai prastėja dėl to, kad silpsta ryšys tarp galvos smegenų nervinių ląstelių. Anksčiau buvo manoma, kad kartą sutrikus smegenų ląstelės veiklai, ji nebeatsistato. Dabar ši hipotezė paneigta – veiklą atgaivinti galima reguliariais pratimais“, – teigia prof. P. Tamošauskas.
 
Remdamasis prof. Alberto Skurvydo pastebėjimais, jis pabrėžia, kad viena geriausių priemonių, mažinant lėtinio nuovargio sindromo pasireiškimo galimybę yra nedidelio intensyvumo tinkamas fizinis krūvis. „Staigus krūvio padidinimas, kai žmogus tam nepasiruošęs, kaip ir fizinio krūvio nutraukimas, kai žmogus buvo prie jo pripratęs, gali taip pat paskatinti lėtinio nuovargio sindromą“, – akcentuoja profesorius.
 
P. Tamošausko nuomone, labai padeda aerobiniai ir jėgą lavinantys fiziniai pratimai, kuriuos reikia derinti su tinkama mityba: maiste turi būti pakankamai folinės rūgšties, B12 ir C vitaminų, Q-10, magnio, cinko.
 
 
Fiziniai pratimai – proto mankštai
 
P. Tamošauskas pastebi, kad šiandien itin aktualia tampa protinės veiklos skatinimo problema: „Studentai – puikus pavyzdys. Anot prof. A. Skurvydo, kai jie klauso paskaitų, tik 5 proc. galvos smegenų yra aktyvios, kai diskutuoja – aktyvios apie 50 proc., kai rengia projektą – apie 60 proc., kai skaito paskaitas apie problemas – 90 proc., o kai aktyviai mąsto ir bando suformuluoti hipotezę – 100 proc. Štai kodėl universitetai turi daugiau lavinti kritinį mąstymą, puoselėti kūrybiškumą“. 
 
Profesoriaus nuomone, protą, kaip ir kūną, reikia lavinti ne tik tada, kai esi vyresniame amžiuje, tai reikia pradėti daryti dar vaikystėje ir tęsti visą gyvenimą. Šiai veiklai yra sukurta net speciali pratimų sistema – neurobika. Reguliariai atliekant šios sistemos pratimus yra stimuliuojamos ir aktyvinamos įvairios smegenų sritys.
 
„Fiziniai pratimai taip pat gali stimuliuoti neuronų augimą, apsaugoti nervų sistemą nuo per didelių stresų ir išankstinio senėjimo. Tokiu būdu tam tikri fiziniai pratimai gali padėti treniruoti ne tik raumenis, bet ir mūsų protą“, – sako P. Tamošauskas.
 
„Tačiau ne visi pratimai yra vienodai efektyvūs: anot prof. Skurvydo, jei nuo žemės pakelsi sunkų akmenį ir padėsi ant stalo, dirbs viena nervinė ląstelė, bet jei paimsi nuo žemės ploną adatą ar sagą išteptą aliejumi, dirbs milijonas nervinių ląstelių. Taigi, galvos smegenys aktyviai dirba tuomet, kai reikia atlikti sudėtingą, prasmingą veiksmą“, – pabrėžia profesorius.
 
 
Nereikėtų persistengti
 
Pagrindinis nervinio audinio mitybos produktas – deguonis. Smegenys, kurių svoris sudaro 2–3 proc. viso žmogaus kūno svorio, ramybės būsenoje sunaudoja beveik trečdalį visam organizmui reikalingo deguonies.
 
P. Tamošausko teigimu, tam, kad gerai veiktų kraujotaka ir pagerėtų deguonies pernešimas, didelę reikšmę turi gera širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų būklė. „Jų treniruotei geriausiai tinka aerobiniai pratimai: ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, slidinėjimas ir aerobika. Šie pratimai ženkliai pagerina širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veiklą, gerokai padidina neuronų skaičių smegenyse“, – sako VGTU profesorius.
 
Tačiau yra nustatyta, kad fizinio krūvio poveikis protiniam darbui nėra vienareikšmiškas. „M. Vilenskis eksperimentiškai įrodė, kad nedideli ir vidutiniai fiziniai krūviai stimuliuoja protinę veiklą, tačiau didinant krūvio apimtį ir intensyvumą ne pagal žmogaus pasirengimo lygį, jie gali būti ir žalingi. Pvz.: geriausiai studentų protinį darbingumą veikia vidutinis fizinis krūvis, kai pulso dažnis laikosi 130–150 tv/min. ribose“, – sako profesorius.
 
Jo teigimu, po tokio fizinio krūvio, praėjus 6 val. protinis darbingumas pagerėja iki 39 proc. palyginus su pradine būkle. Kai fizinis krūvis didesnis, kai pulso dažnis siekia 160 tv/min. ir daugiau, protinio darbingumo rodikliai krenta.
 
 
Mankštą gali atlikti kiekvienas
 
„Rutinos įkalintoje kasdienybėje, kai daugelis dalykų yra daroma automatiškai, kai veikiame tarsi užprogramuoti robotai, mūsų smegenys, negaudamos naujos informacijos, „aptingsta“, atsiduria letargo būsenoje“, – sako profesorius P. Tamošauskas. Jis rekomenduoja keletą paprastų pratimų smegenų veiklai aktyvinti:
  • Jei esate dešiniarankis, valykite dantis, šukuokite plaukus, užsiseginėkite sagas ar valgykite su kaire ranka, jei esate kairiarankis – darykite priešingai.
  • Naudokite šį metodą ir sportuodami: žaisdami krepšinį, tinklinį, tenisą ar badmintoną pagrindinius judesius atlikite ne dominuojančia ranka.
  • Ropokite keturiomis per tam tikrą labirintą su kliūtimis.
  • Kaitaliojant rankų pirštus balansuokite su gimnastikos lazda.
  • Žongliruokite teniso kamuoliukais.
  • Mėtykite į krepšį kamuolį užrištomis akimis.
  • Mėtykite skirtingo svorio kamuoliukus į taikinį.
  • Paprastą pasivaikščiojimą keiskite į šiaurietišką ėjimą su lazdomis.
  • Eikite į darbą, bėgiokite, važinėkite dviračiu, nuolat keiskite maršrutus.
  • Reguliariai atlikite kvėpavimo pratimus.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau