Stojantiesiems

Išdalintos pirmosios Lietuvoje „meikerių“ stipendijos

Spalio 25, 2019

Lietuvoje „meikerių“ judėjimas įgauna pagreitį, sparčiai auga ir šių atstovų bendruomenė, kurios gretas papildo proaktyvūs ir gebantys kurti jaunuoliai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ drauge su išmaniųjų technologijų kompanija „Deeper“ vasaros pradžioje įsteigė pirmąją Lietuvoje „meikerių“ stipendiją, kuri atiteko keturiems prototipų kūrėjams.

Gauti stipendiją pretendavo visi VGTU studentai. Galiausiai konkurso būdu atrinkti 10, pateikę savo prototipų idėjas, o rugsėjo mėnesį buvo išrinkti keturi finalininkai – produktų kūrimo entuziastai, savo prototipus kūrę visą vasarą. 

„Meikerių“ stipendija – tai galimybė studentams kurti, eksperimentuoti, projektuoti įdomius įrenginius. Stengėmės sukurti eksperimentams draugišką aplinką, kur jie išmėgino praktiškai neseniai įgytas teorines žinias neišleisdami pinigų, nes mes finansavome ir medžiagas, ir suteikėme nemokamai visą mūsų turimą įrangą. Skiriamos stipendijos paskatino studentus vasaros metu ne tik eiti dirbti su specialybe nesusijusius darbus, bet likti ištikimiems inžinerijai, gilinti vasaros metu studijoms naudingas žinias ir daryti tai kūrybiškai, kuriant ir gaminant šaunius prototipus, ir galiausiai iš to tam tikra prasme uždirbti“, – teigia VGTU Prototipavimo laboratorijos vedėjas, studentų mentorius Ričardas Leščinskas.

Projektas nugalėtojas – Elektronikos fakulteto studento Juliaus Šapalo sukurtas smėlio braižytuvas (angl. sand plotter). „Tai interaktyvi išmani ateities namų interjero detalė, priemonė atsipalaidavimui, meditacijai, kurioje natūraliai susijungia gamta ir technologijos. Minimalistinio stiliaus instaliacija, kurios tūrį užpildo kvarcinis smėlis. Kuriant konstrukciją, panaudotas dviejų ašių CNC staklių principas, kurį naudojant smėlyje gulintis plieninis rutuliukas gali kurti įvairius piešinius ir mandalas. Rutuliukas valdomas magnetu, paslėptu dėžės apačioje, kurio nesimato ir atrodo tarsi rutuliukas magiškai ridinėtųsi smėlyje“, – taip instaliaciją pristato studentų mentorius R. Leščinskas. 

Kita instaliacija – elektroninė dviračių spyna-stovas su integruota skaitmenine spyna, sukurta dviejų VGTU Mechanikos fakulteto studentų Roko Bagdono ir Tomo Kubaičio. „Instaliacijos veikimo principas toks: žmogus privažiuoja prie stovo, kur pakabinta ir privirinta stora grandinė, kuria apjuosiamas dviratis, paspirtukas ar kita transporto priemonė, rakinama prie dviračių stovo. Įkišus apjuostą grandinę į stovo jungtį, reikia suvesti savo PIN kodą – stovas užsirakina tik su individualiu PIN kodu. Žmogus, grįžęs pasiimti transporto priemonės, suveda savo PIN kodą ir dviračių stovas atsirakina. Kitas žmogus veda savo PIN kodą, todėl nereikia bendro PIN kodo, kortelės ar rakto, kiekvienas gali įvesti savo kodą, naudodamasis viešo naudojimo elektronine dviračių spyna-stovu“, – apie realiai veikiantį įrenginį pasakoja R. Leščinskas. 

Planuojama tobulinti įrenginio dizainą, veikimo principą ir idėją siūlyti Lietuvos ar užsienio miestų savivaldybėms, įmonėms. Pasak R. Leščinsko, įrenginys gali tapti masinio naudojimo stovu, kurie būtų įrengiami prie bibliotekų, katedros ar kitose masinių susibūrimų vietose. „Sukurtas įrankis padidina dviračių saugumą, nes įprastai žmonės vežiojasi pigias lengvas spynas, kurias lengva nukirsti, todėl dviračių saugumas mažas, galima kišeninėmis replėmis nukirpti spyną ir lengvai nuvaryti dviratį, net neatkreipus praeivių dėmesio. Tiems, kas vežiojasi storas spynas, kyla kita problema – papildomas svoris, reikia turėti kuprinę ar prie dviračio pritaisytą bagažinę saugiai spynai. Šiuo įrenginiu mes išsprendžiame įvardytas problemas – dviratis prirakinamas spyna ir stora grandine. Norint nupjauti grandinę, prireiktų papildomų specialių įrankių, o tai jau atkreiptų praeivių dėmesį, todėl šiuo atveju išauga dviračių saugumas“, – įsitikinęs R. Leščinskas.

Dėmesį patraukia ir Elektronikos fakulteto studento Andžej Kuldoš sukurtas prototipas, turintis šou elementų – tai muzikinė Tesla ritė. Rankoje laikant paprastą elektros lemputę, ji įsižiebia be jokių laidų ir atrodo gana magiškai. Muzikinė Tesla ritė – tai aukštos įtampos generatorius, kuris išskiria plazmos kibirkštį. Plazma valdoma garso dažniu ir sukuria garsą. Matome ne tik plazmą ir degančią lemputę, bet ir girdime kuriamą muziką, kurios garsai pasitelkiami kūrinio melodijos atkartojimui, pavyzdžiui, kaip „Super Mario“ muzikėlė, Nokia skambučio standartinė melodija, „Game of thrones“ ir „Žvaigždžių karų“ pagrindiniai takeliai. 

Kaip vieną iš praktiškiausių buitinių instaliacijų R. Leščinskas įvardija Tomo Kubaičio sukurtą „On Air“ švieslentę, kurios idėją lėmė labai paprasta problema. „VGTU „LinkMenų fabrike“ turime garso įrašų studiją. Dažnai ten užeinantys žmonės kaskart atidarę duris sutrukdo studijos darbą. Reikėjo kažko, kas įspėtų, kad studijoje vyksta darbas. Naudodamas atvirojo kodo elektroniką, studentas sukonstravo radijo ryšiu valdomą švieslentę, ant kurios per juodą akrilą šviečia raudonas užrašas „On Air“. Tai kokybiškai pagamintas, nenusileidžiantis pramoninei gamybai, prietaisas. Nuspaudus mygtuką dėžutėje, kuri veikia studijoje bevieliu ryšiu, ženklas įsižiebia raudonai ir visiems žinoma, kad tuo metu studijoje daromas garso įrašas.“, – teigia studentų mentorius R. Leščinskas. 

„Siekiant tęstinumo ir dar geresnių rezultatų, dar šį rudenį planuojame startuoti su didesniu projektu – „Meikerių akademija“, kurioje sieksime įtraukti techninės kūrybos entuziastus iš visos Lietuvos. Šios akademijos programos metu dalyviai išmoks, kaip strategiškai mąstant, analizuoti globaliais tematikas ir rasti su jomis susijusias problemas. Turint aiškiai nustatytas problemas, dalyviai bus mokomi, kaip generuoti idėjas produktams (hardware), kurie spręstų anksčiau rastas problemas. Vyks atviros paskaitos, kurių metu ekspertai iš skirtingų industrijų kalbės apie produkto įvaizdžio kūrimą, autorių teises ir apsaugas, futurizmą, tvarumą ir tvarumo atsakomybę, miestus, mobilumą ir sujungiamumą (IoT). Dalyviai išmoks, kaip praktiškai įgyvendinti savo idėjas naudodamiesi greitojo prototipavimo principais. Programos pabaigoje mokės naudotis lazerine pjaustykle, 3D spausdintuvu, braižytuvu, CNC staklėmis, elektronika. Sukurtų produktų kūrėjai bus apdovanoti rėmėjų piniginiais prizais, galimybe gauti inkubaciją VGTU „LinkMenų fabrike. Susipažins su daugybe profesionalų ir turės galimybę rasti mentorius savo sukurto produkto vystymui ir komercializacijai“, –  sako VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau