Stojantiesiems

Įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „TRANSBALTICA 2025: Transportation Science and Technology“

Rugsėjo 25, 2025

Rugsėjo 18–19 dienomis Transporto inžinerijos fakultete įvyko jau šešioliktą kartą organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „TRANSBALTICA 2025: Transportation Science and Technology“, subūrusi mokslininkus iš daugiau nei 20 valstybių. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš: Meksikos, Bosnijos ir Hercogovinos, Turkijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Vengrijos, Kroatijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Serbijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių.

Šių metų konferencijos partneriai – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, Transporto inovacijų asociacija, UAB „Girteka Logistics“, „Shell“ bei tarptautinis leidėjas „Springer Nature AG“.

Kadangi šiais metais konferencijos pranešimų skaičius viršijo 100, konferencijos programa buvo padalinta į dvi dienas. Pirmąją dieną vyko plenarinė sesija, kurios metu buvo išklausyti trys pranešimai: prof. dr. Prof. Dr. Irina Yatskiv (Jackiva) pranešimo tema: „Skaitmeniniai įgūdžiai žmogui palankios mobilumo ateities kūrimui“ (en. Digital Skills for a Human-Centred Mobility Future), Dr. Armando Carrillo Zanuy pranešimo tema: „FP10 link – akademiniai tinklai Europos geležinkelių moksliniuose tyrimuose“ (en. Towards FP10 – Academic Networks in European Rail Research) ir doc. dr. Viktor Skrickij pranešimo tema: „Daugiaašių sausumos transporto priemonių judėjimo valdymas“ (en. Motion Control of Multi-Actuated Ground Vehicles). Po plenarinės sesijos prasidėjo darbas sekcijose, kurios lygiagrečiai vyko gyvai universitete ir nuotoliu. Iš viso konferencijos metu buvo net 12 sekcijų, kuriose buvo nagrinėjamos aktualiausios su transporto inžinerija ir logistika susijusios temos. Mokslininkai dalijosi įžvalgomis apie transporto priemonių inžineriją ir dinamiką, autonomines transporto sistemas, alternatyviuosius energijos šaltinius, variklius, degalus ir emisijas, kelių, geležinkelių, vamzdynų, jūrų bei oro transportą, eismo saugą bei išmaniąją transporto infrastruktūrą ir kitas susijusias temas.

Fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis džiaugiasi, kad VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetas tapo tarptautinių transporto tyrimų epicentru. „Kaip ir kasmet rugsėjo mėnesį, mūsų fakulteto organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „TRANSBALTICA“ tampa vis populiaresnė tarp Europos ir viso pasaulio mokslininkų. Mokslinių pranešimų skaičius šiemet, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik dvigubai. Galima drąsiai teigti, kad TRANSBALTICA – tai ne tik pažangios mokslo naujienos, bet ir galimybė kurti partnerystes, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei parodyti Lietuvą ir mūsų universitetą kaip inovacijų ir transporto mokslo centrą“ – teigia Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.

Pasak konferencijos mokslinio komiteto pirmininko doc. dr. Mykolos Karpenko, šiais metais buvo susidurta su reikšmingais iššūkiais dėl straipsnių kiekio ir jų apdorojimo. Peržiūrėjus beveik 200 gautų mokslinių straipsnių,  pristatymui atrinkti 102 aukščiausios mokslinės kokybės darbai. „Sudėtingiausia užduotis buvo užtikrinti, kad kiekvienas straipsnis gautų sąžiningą, nuodugnų ir aukšto lygio recenzavimą. Siekdami įvertinti išskirtines pastangas, šiemet pirmą kartą įsteigėme „Metų recenzento“ apdovanojimą, kuris skirtas keliems tyrėjams, parašiusiems daugiausia recenzijų ir pateikusiems pavyzdinį grįžtamąjį ryšį“ – teigia doc. dr. Mykola Karpenko. Apdovanoti šie recenzentai: prof. dr. Aldona Jarašūnienė (VILNIUS TECH), doc. dr. Vidas Žuraulis (VILNIUS TECH), doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (VILNIUS TECH), dr. Algimantas Danilevičius (VILNIUS TECH), Paulius Kojis (VILNIUS TECH), dr. Michał Stosiak (Vroclavo technikos universitetas), dr. Anna Borucka (Karinės technikos universitetas), dr. Jan Dižo (Žilinos universitetas), dr. Željko Stević (Rytų Sarajevo universitetas).

Konferencijos metu atrinkti geriausi moksliniai straipsniai bus publikuojami tarptautiniame leidinyje „Lecture Notes in Intelligent Transportation and Infrastructure“, kuris yra indeksuojamas Clarivate Analytics (Web of Science: Conference Proceedings) duomenų bazėje.

Po mokslinių diskusijų, konferencijos dalyviai buvo pakviesti aplankyti Geležinkelių ir Automobilių muziejus, taip pat užmegzti naujus kontaktus ir pasidalinti savo patirtimi.

Dėkojame visiems dalyvavusiems!

Tekstą parengė Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir komunikacijos prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau