Stojantiesiems

Jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis“ DARNI APLINKA: tvarumo, inovacijų ir tarpdisciplininio požiūrio link

Balandžio 28, 2025
Balandžio 24 d. įvyko VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto organizuota 28-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis“ DARNI APLINKA, subūrusi 129 dalyvius iš Lietuvos, Latvijos ir Maroko. Konferencijoje pristatyti 66 moksliniai pranešimai, kuriuose analizuoti svarbūs aplinkos apsaugos inžinerijos, geodezijos ir kadastro, kelių ir miestų inžinerijos bei pastatų energetikos klausimai.

Plenariniame konferencijos posėdyje įžanginį žodį tarė VILNIUS TECH Tvarumo centro direktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas, dalyvius pasveikino Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas. Plenarinio posėdžio metu buvo pristatyti pranešimai, kurie apėmė svarbiausias tvarumo, teisinio reguliavimo ir skaitmenizacijos temas. Laura Meškauskaitė iš UAB „Ekobazė“ pristatė žiedinės ekonomikos praktinius sprendimus, Liudvikas Ragauskis nagrinėjo žemės grąžinimo teisines problemas, o dr. Dovydas Skrodenis apžvelgė išmaniuosius infrastruktūros planavimo sprendimus 21-ajame amžiuje. Emilis Smilgevičius kalbėjo apie skaitmeninių įrankių taikymą statybų sektoriaus valdyme, pabrėždamas tvarumo ir efektyvumo svarbą. Po plenarinio posėdžio sekė žodiniai ir stendiniai pranešimai teminėse sekcijose. 

  • Sekcijoje „Aplinkos apsaugos inžinerija“ aptarti žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo, biodujų gamybos, vandens ir dirvožemio valymo technologijų tyrimai.
  • Sekcijoje „Geodezija ir kadastras“ nagrinėta pažangių technologijų taikymas miestų valdyme, palydovinių duomenų integracija ir geodezinių tinklų plėtros perspektyvos.
  • Sekcijoje „Kelių ir miestų inžinerija“ analizuoti eismo saugumo klausimai, transporto infrastruktūros planavimas, intelektinės transporto sistemos ir klimato kaitos poveikis kelių dangoms.
  • Sekcijoje „Pastatų energetika“ dėmesys skirtas tvariam šilumos tiekimui, atsinaujinančios energijos sprendimams, pastatų energetinio efektyvumo gerinimui ir dirbtinio intelekto taikymui valdymo sistemose.
Konferencija išryškino jaunųjų mokslininkų indėlį sprendžiant aktualius aplinkos, infrastruktūros ir energetikos iššūkius, pabrėždama inovacijų, technologinio pažangumo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą kuriant darnią ateities aplinką. Šie pranešimai ne tik atskleidė naujas mokslinių tyrimų kryptis, bet ir skatino bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių specialistų, siekiant spręsti sudėtingas problemas. Be to, renginys tapo puikia platforma dalintis idėjomis ir sprendimais, kurie padės užtikrinti darnų vystymąsi ir aplinkos inžinerijos principų integravimą į kasdienį gyvenimą.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau