Stojantiesiems

Kaip ir kur rasti mokslinius duomenis moksliniams tyrimams

Gegužės 18, 2020

Empiriniuose moksliniuose tyrimuose mokslinių tyrimų duomenys yra labai svarbus komponentas. Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti daug didesnius duomenų kiekius nei anksčiau, taip pat atsiranda daug naujų įrankių, kurie suteikia galimybę duomenis analizuoti, saugoti, tvarkyti ir jais dalintis.

Moksliniai duomenys yra bet kokia informacija, kuri gali būti surinkta, stebėjimo būdu, vykdant apklausas, atliekant eksperimentus ar kitaip sukurta ar renkama, naudojant įvairius duomenų rinkimo būdus, siekiant patvirtinti mokslinių tyrimų išvadas.
Moksliniais duomenimis gali būti laikomi dokumentai, skaičiuoklės, laboratoriniai užrašai, dienoraščiai, klausimynai, transkriptai, kodai, audiokasetės, videofilmai, fotografijos, testų atsakymai, skaidrės, artefaktai, pavyzdžiai, skaitmeninių objektų rinkiniai, duomenų failai, duomenų bazės, algoritmai, tyrimų metodikos, darbo eiga, programinės įrangos turinys (įvesties/išvesties duomenys, schemos, duomenų failai), eksperimentų rezultatai, protokolai ir t.t.

Rašydami mokslinius tiriamuosius darbus, kursinius, baigiamuosius darbus galite pakartotinai panaudoti jau esamus duomenis, užuot patys juos rinkdami ar kurdami. Vis dažniau mokslininkai, vyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos savo sukurtus duomenų rinkinius padaro prieinamus kitiems tyrėjams pakartotinam naudojimui.

Pateikiame informaciją ir keletą šaltinių, kaip ir kur ieškoti duomenų savo rašto darbams ir tyrimams.

Duomenų galite ieškoti mokslinių duomenų talpyklos:

Duomenų talpyklas pagal dominančią tyrimo sritį galite rasti Tyrimų duomenų registre (angl. Registry of Research Data Repositories) re3data. Ši paieškos sistema yra DataCite paslauga. Čia galite rasti daugiau kaip 2000 duomenų saugyklų. Paiešką galite atlikti pagal temą, šalį, turinio tipą ir t.t.
Pateiktuose paieškos rezultatuose galite rasti saugyklos aprašą, aprašytas temines sritis, sužinoti ar saugykloje esantys duomenys yra atvirosios prieigos, kokios licencijos sąlygos yra taikomos dėl duomenų naudojimo ar pakartojamo panaudojimo. Pavyzdžiui, paieškos langelyje apie dominančią duomenų talpyklą rasite tokią išsamią informaciją:

Datacite – ne pelno siekianti organizacija, kuri teikia nuolatinius skaitmeninius identifikatorius (DOI) tyrimų duomenims. Šie identifikatoriai padeda rasti, identifikuoti ir tinkamai cituoti tyrimų duomenis. Norėdami rasti tyrimų duomenų rinkinius savo darbo tema naudokitės DataCite paieška.

re3data – padeda rasti konkrečių disciplinų saugyklas;
DataCite –padeda rasti reikiamų duomenų rinkinius keliose saugyklose pagal Jus dominančią temą.

Yra ir kitų duomenų talpyklų paieškos šaltinių: FAIRsharing databases catalogue, Open Access Directory's list of data repositories.

Mokslinių duomenų rinkinių galite ieškoti ir tarpdisciplininėse duomenų talpyklose:

DRYAD – nepelno siekianti organizacija. Keletas leidėjų, bendradarbiaudami su šia organizacija, reikalauja kartu su straipsnių rankraščiais pateikti tyrimų duomenis šiam tinklapiui. Čia galite ieškoti tarpdisciplininių talpyklų, kuriose galite rasti Jus dominančios mokslo srities duomenų rinkinius.

FigShare – talpykla, kurią įkūrė Digital Science, ja mokslininkai gali naudotis nemokamai.

Zenodo – šioje talpykloje saugomi visų disciplinų mokslo rezultatai. Duomenų talpinimas, saugojimas ir prieiga yra nemokamas. Ši talpykla yra susieta su Horizontas 2020 projektais, bei OpenAIRE  projektu. Šią talpyklą finansuoja Europos Komisija. Kiekvienam duomenų paketui suteikiamas nuolatiniai skaitmeniniai identifikatoriai DOI.

Mendeley.Data – atvira mokslinių tyrimų duomenų talpykla, kurioje tyrėjai gali įkelti ir dalintis savo tyrimų duomenimis. Joje galima rasti 22.3 mln. duomenų rinkinių specifinėse ir tarpdisciplinine duomenų talpyklose. Kiekvienas duomenų rinkinys turi savo nuolatinį skaitmeninį identifikatorių (DOI) ir gali būti cituojamas.

Kitos tarpdisciplininės duomenų talpyklos:

Nacionalinės duomenų talpyklos:

MIDAS – nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas

Kiekvienoje duomenų talpykla veikia skirtingai ir paieškos būdai kiekvienoje talpykloje yra skirtingi. Rekomenduojame kiekviename duomenų talpyklos internetiniame puslpyje susirasti talpyklos vartotojo vadovą, kuriuo vadovaujantis galėsite atlikti optimaliausią paiešką ir efektyviai rasite Jums reikalingus duomenų rinkinius. Naudodamiesi duomenų talpyklose būtina įvertinti duomenų šaltinio kokybę.

Atsiminkite, kad moksliniai duomenys yra mokslinių rezultatų rūšis, todėl savo darbe, kaip bet kokį informacijos šaltinį, turite tinkamai cituoti:  citatos tekste ir nepamirškite duomenų šaltinį įtraukti į literatūros sąrašą. Jeigu įmanoma pateikite duomenų nuolatinį skaitmeninį identifikatorių (DOI). Bendras citavimo formatas: Kūrėjas (Leidimo metai): Pavadinimas. Versija. Leidėjas. Šaltinio tipas. Identifikatorius.

Į visus kilusius klausimus atsakysime:

El.paštas: infokonsultantai@vgtu.lt 

Siųskite žinutę: VGTU bibliotekos Facebook paskyroje

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau