Verslo atstovai vartotojams kone kasdien pristato aibę naujų produktų ar paslaugų. Tačiau net ir patys inovatyviausi produktai patiria nesėkmę, jeigu nėra tinkamai pristatomi vartotojams ar jais nesusidomi gamintojai.
Pandemijos metu, labiau nei bet kada, ieškant gydymo būdų ir vakcinos, inovacijos yra didžiausia žmonijos viltis, norint įveikti koronaviruso sukeltus neigiamus padarinius ekonomikai.
„Statista“ duomenimis, daugiausiai inovacijų kuriančios šalys pasaulyje nekinta jau kelerius metus – lyderių pozicijų neužleidžia Šveicarija, Švedija, Jungtinės Amerikos valstijos, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai. Profesionalios ir kryptingos rinkodaros komunikacijos specialistų poreikis šiose šalyse kasmet auga. Tiesa, Lietuva – ne išimtis.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) prodekanės dr. Viktorijos Žilinskaitės–Vytės, inovacijų ir technologijų komunikacijos specialistų reikia mokslo ir technologijų slėniams, parkams, inkubatoriams ir verslo informacijos centrams. Šie specialistai reikalingi tiek vidinei, tiek išorinei komunikacijai.
„Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia komunikacinių niuansų, todėl perduodamos žinutės dažniausiai nesupranta nei visuomenė, nei potencialūs inovacijos taikytojai. Kai inovaciją pristatinėja žmonės, studijavę tik viešuosius ryšius, pritrūksta inžinerinio minties aiškumo ir atsiranda nesusikalbėjimai tarp verslo partnerių“, – teigia KIF prodekanė.
Inovacijų sėkmė – nuo ko ji priklauso?
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės Laimos Kaušpadienės teigimu, kalbėdami apie inovacijas, esame įpratę įsivaizduoti mokslininkų pilnas laboratorijas ar startuolius, kuriančius neregėtus išradimus. Tačiau inovaciją galima apibūdinti ir kaip kūrybišką atsaką į pokyčius. Tai, pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės, yra gebėjimas generuoti naujas idėjas, vykdyti taikomuosius tyrimus, naujinti procesus, produktus bei paslaugas.
Inovacijos kelias į sėkmę prasideda ne tik tą minutę, kai kūrėjai ją pristato visuomenei, o kur kas anksčiau. Anot L. Kaušpadienės, sėkmę nulemiantys faktoriai egzistuoja nuo pat inovacijos kūrimo iki jos sklaidos ar diegimo, todėl juos reikėtų atsakingai įvertinti.
„Vienas iš svarbiausių – ar inovacija iš tikrųjų reikalinga, sprendžia tikrą problemą, o jos diegimas – palengvins gyvenimą visuomenei ar bent jau jos grupei. Kitaip tariant, ar inovacija iš tikrųjų turi potencialo. Antra, ar yra suburta stipri komanda specialistų, pasiryžusių ir galinčių vesti inovatyvų produktą, paslaugą ar procesą į priekį. Taip pat – ar specialistai turi ne tik reikiamas kompetencijas, bet ir aiškias funkcijas. Galiausiai – ar komanda turi aiškią projekto strategiją: viziją, tikslą, yra numačiusi būdus jo siekti ir įrankius, padėsiančius įveikti iššūkius kelyje “, – pasakoja L. Kaušpadienė.
VILNIUS TECH KIF prodekanės teigimu, be geros komunikacijos inovacija atgula į stalčių ir tampa nebereikalinga. Derėtų suprasti, kad inovatyvus produktas netampa savaime vertingu vartotojui. Norint, kad inovacija pasiektų vartotoją, ypač svarbu ją tinkamai iškomunikuoti.
„Komunikacija turi būti tokia, kad vartotojas susimąstytų ir savęs paklaustų – kaip iki šiol galėjau be to gyventi? Atliekant komunikacijos procesą svarbu suprasti, kad inovacijų vertė būsimam vartotojui nėra savaime suprantama“, – pabrėžia V. Žilinskaitė–Vytė.
Verslo poreikis pristatyti inovacijas paskatino specialistų rengimą
Anot Laimos Kaušpadienės, komunikacija yra įrankis, galintis ne tik informuoti žmones, bet ir juos mokyti. Ji taip pat daro įtaką visuomenei ar tikslinei grupei formuojant jų nuomonę, vertybes ir net elgesį.
„Jei kalbame apie inovacijas, tai su komunikacijos pagalba galime ne tik pranešti apie sukurtą inovaciją, bet ir atskleisti jos naudą vartotojams“, – sako L. Kaušpadienė.
Anot dr. V. Žilinskaitės–Vytės, dauguma inovacijų – tarpdisciplininės, kurios gali būti pritaikomos skirtingose srityse. Verslui bei visuomenei labai trūksta žmonių, kurie sugeba tuo pat metu išmanyti inovacijas ir jas tinkamai pristatyti taikytojams.
Dėl šios priežasties VILNIUS TECH, atsižvelgdamas į rinkos poreikius, stojantiesiems siūlo Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijas. Jas baigę absolventai gebės dirbti visų lygmenų vadovais, užtikrinti efektyvią vidinę bei išorinę įmonės komunikaciją ir pan.
„Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijų programą matome kaip projektų lyderių magistrantūros programą. Čia studijuoti atėję žmonės iš technologinių, medicinos, fizinių mokslų turės galimybę išmokti efektyviai komunikuoti idėjas tiek išorėje, tiek, pavyzdžiui, įmonės viduje. Taip jie galės prisidėti prie bendro inovacijų tobulinimo“, – pasakoja V. Žilinskaitė–Vytė.
KIF dekanės teigimu, šios magistro studijų programos studentai susipažins su komunikacijos procesu iš skirtingų pozicijų: analizuojamas mokslinio tyrimo ir inovacijų santykis, tarptautinė tinklaveika, vartotojų ir dizaino tyrimai, galimybės pažinti vartotoją ir inovacijas pritaikyti būtent jam.
„Studentai, baigę Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijų programą gebės analizuoti inovatyvių produktų poreikį ir tinkamai juos pateikti verslui ir visuomenei, kurti ir plėtoti įmonių įvaizdį, atsižvelgiant į konkrečios įmonės veiklą, produktų ir inovacijų efektyvų pateikimą ir pan.“, – pasakoja VILNIUS TECH KIF dekanė.
Kaip tinkamai pristatyti inovaciją?
L. Kaušpadienės teigimu, tai, ar inovacija taps sėkminga, nepriklauso vien tik nuo gebėjimo ją tinkamai pristatyti visuomenei. Tačiau siekiant, kad tai netaptų nesėkmės priežastimi, reikėtų prisiminti, jog rinkodara, tuo tarpu ir komunikacija, yra būtinos, o apie konkrečius veiksmus ir strategiją derėtų galvoti iš anksto – dar prieš pristatant produktą.
„Deja, vis dar pastebiu nemažai kūrėjų, galvojančių, kad turint išskirtinį sprendimą ar inovaciją, investuoti į rinkodaros strategiją nebūtina, mat paslauga ar produktas yra pakankamai stiprus, todėl žinia apie jį pasklis savaime. Tačiau šiandienos rinka – komplikuota ir konkurencinga, todėl nemaža dalis kūrėjų gali susidurti su panašią problemą sprendžiančiais, panašius resursus turinčiais konkurentais“, – pabrėžia Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad norint žengti kryptingos komunikacijos keliu, labai svarbu turėti aiškų tiek projekto, tiek ir pačios komunikacijos tikslą, atsakingai įvertinti turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, gilintis ir kuo geriau pažinti savo auditoriją.
„Tik aiškiai žinodami, ko siekiame, su kuo komunikuojame ir kokius įrankius tam turime, galime siekti kryptingos komunikacijos ir išvengti prieštaraujančių žinučių, sprendimų ar nuomonių“, – pažymi L. Kaušpadienė.
Anot Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės, vienas iš tikrai svarbių kriterijų renkantis komunikacijos specialistą, kuris pristatys sukurtą inovaciją – patirtis konkrečioje industrijoje. Dažniausiai tai reiškia, kad specialistas gerai pažins rinką, supras jos problematiką ir specifiškumą, o tai savaime lems tikslingesnę komunikaciją.
Priešingu atveju specialistui prireiks laiko, kad įsigilintų ne tik į įmonės siūlomus produktus ar paslaugas, bet ir į patį sektorių.
„Tuo tarpu geras inovatorius turėtų pasižymėti gebėjimu matyti ir įvertinti galimybes rinkoje, t. y. rasti neišpildytų rinkos dalyvių poreikių. Taip pat – būti smalsus ir gebėti mąstyti nestandartiškai. Galiausiai – turėtų būti stiprus komandinis žaidėjas. Neretai būtent stiprios komandos tampa startuolių sėkmės receptu, o jų nebuvimas gali paskandinti idėją“, – sako L. Kaušpadienė.
Galerija
