Stojantiesiems

Kardinalūs pokyčiai: atskleidė, kaip stoties rajonas atrodys po 10 metų

Gegužės 19, 2017
Dėvėti rūbai, prekyba antkapiais, prostitutės, vagys ir narkomanai – tai asociacijos, kurios ilgą laiką kildavo vos išgirdus minint Vilniaus stoties rajoną. Per kelis pastaruosius metus šį raktažodžių sąrašą pakeitė „nauji būstai“, „populiarūs barai“ bei „menininkai“, paraginę prabilti apie stoties rajono atgimimą. Padedant nekilnojamo turto vystytojams, verslininkams, menininkams bei gyventojų bendruomenei, rajonas keičiasi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto studentė Evelina Giedrytė, rengdama mokslinį darbą „Vietovės įvaizdžio formavimo modeliai. Vilniaus stoties rajono įvaizdžio atvejis“ (vadovė – doc. dr. Jekaterina Lavrinec), klausė šių grupių atstovų, kokį stoties rajoną matysime po 5–10 metų. Atsakymai stebina.
 
Prilygs Europos didmiesčių stotims
 
Nekilnojamo turto vystytojo, „Oslo namai“, „Comfort Hotel LT“ bei kitų projektų direktoriaus Egidijaus Damulio nuomone, Vilniaus stotis prilygs Europos didmiesčių stotims. „Stotis yra miesto ašis ir aš pats būdamas kituose miestuose dažnai renkuosi viešbučius aplink ją.  Dėl patogaus pasiekiamumo ir infrastruktūros čia kuriasi verslo centrai, restoranai ir pramogų įstaigos, čia vyksta populiariausi renginiai, čia nori būti turistai, nes jiems patogu atvykti ir išvykti.  Neabejoju, kad po keleto metų Vilniaus stotis taps moderni ir bus panaši į pagrindinių Europos didmiesčių stočių teritorijas“, – sako jis.
 
Tačiau, anot E. Damulio, kol kas apie stotį, kaip miesto širdį, Vilniuje kalbėti anksti. Nors rajonas išgyvena ryškius teigiamus pokyčius, aplinką pakeisti yra daug lengviau ir greičiau nei įsišaknijusius stereotipus: „Dėl šios priežasties kalbėdami tiek apie mūsų bendrovės išvystytą viešbutį, tiek apie „Oslo namus“ vengėme žodžio „stotis“. Labiau akcentavome privalumus – vykstančius pokyčius, stiprėjančią bendruomenę, atstumą iki Senamiesčio ir svarbiausių miesto transporto mazgų.  Ypač vyresni ir mažiau pasaulio matę žmonės vis dar turi neigiamą nuomonę apie stoties teritoriją“, – tvirtina  E. Damulis.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad apie stoties rajoną egzistuojantys stereotipai yra mažai pagrįsti. „Pasakymas, kad šis rajonas yra nesaugus, mano nuomone, yra visiška nesąmonė. Senamiesčio ir stoties teritorijoje nuolat lankosi didžiulis srautas žmonių, tad natūralu kad ir aktyviose teritorijose yra ir žymiai daugiau nutikimų bei įvykių nei užmiestyje ar gyvenamuose rajonuose. Prieš darant išvadas reikėtų detaliau panagrinėti kriminalinių įvykių statistiką“, – pastebi E. Damulis.
 
Rajoną atgaivins menininkai
 
Stoties bendruomenės įkūrėja ir festivalių „Stoho Vilnius“ bei „Vilnius Open – kita stotelė stotis“ pagrindinė organizatorė Violeta Masteikienė, šiame rajone gyvenanti daugiau nei 10 metų, sako taip pat pastebinti pokyčius.
 
„Mūsų rajonas yra unikalus tuo, kad šalia bibliotekos ilgą laiką negalėjai pamatyti šviesių veidų, o tik tuos, kurie ateina čia iš nakvynės namų prastumti laiko. Bet situacija keičiasi. Pavyzdžiui, aš gyvenu tokioje vietoje, kur ėjo vagių pamėgtas kelias – kai jie pavogdavo ką nors iš stoties rajono, nukirsdami kampą bėgdavo pro mūsų kiemą. Pastaruosius 5 metus aš jau neberandu čia tuščių rankinukų ar dokumentų, kuriuos ankščiau tekdavo nešti į policiją“, – pasakoja stoties rajono gyventoja.
 
Jos nuomone, šiame rajone vyksta panašūs pokyčiai, kuriuos pergyveno dabar prestižiniu laikomas Užupio rajonas: „Menininkai yra varomoji rajono vystymosi jėga, jie dabar čia keliasi iš Užupio, dirba, kad rajonas atgytų, atsinaujintų. Kaip ir Užupio atveju, kai jie baigs savo „misiją“ čia, parduos patalpas ir kelsis į kitą rajoną, kur vėl iš naujo bandys padaryti kažką gero“.
 
Stotis – naujasis Užupis
 
Bendradarbystės vietos „Coffice“ įkūrėja Eglė Šlipaitytė išskiria kūrybinių verslų ir idėjų iniciatorius kaip tuos, kurie prisideda prie stoties rajono aplinkos gerinimo, nes savo veiklai pasirenka apleistas, niekam nenaudojamas patalpas. „Šis rajonas itin pasižymi kūrybiniais sprendimais, kurių pagalba senas kioskas virsta maitinimo įstaiga arba apleistose patalpose, padarius kosmetinį remontą, per daug neišpuoselėjant interjero, įsikuria populiarūs barai bei kitos pasilinksminimo vietos. Jos išsiskiria „trashy“ interjerais, primenančiais fabrikus ar gamybines patalpas. Ir tai atitinka rajoną, kuris pats toks yra – truputėlį purvinas, truputėlį pavojingas“, – sako E. Šlipaitytė.
 

„Coffice“ įkūrėja taip pat prognozuoja stoties rajonui Užupio likimą: „Stoties rajono pokyčiai man primena Užupio pavyzdį. Jis taip pat buvo apleistas, nelabai saugus rajonas. Dėl palankių nuomos, nekilnojamo turto kainų ir geros vietos mieste jame ėmė kurtis menininkai vėliau pritraukę ir nekilnojamo turto investuotojus. Laikui bėgant jis tapo prestižiniu rajonu“.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau