Stojantiesiems

Keičiasi šių daiktų pardavimų apimtys: ekspertai tai sieja su kintančia lietuvių finansine situacija

Sausio 13, 2025
Gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, keičiasi jų pirkimo įpročiai. „Citadele“ banko prognozėmis, šiemet vidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos apyvarta turėtų didėti dar 4–5 proc. Tačiau, nors lietuvių vartojimo apimtys auga, mažėja naudotų daiktų pardavimų skaičius. Ekspertai tikina, kad tokie pokyčiai – gero gyvenimo rodiklis, ir atskleidžia, kokių naudotų daiktų kategorijų pardavimai vis mažėja.
 
Į naudotus daiktus akys dažniau krypsta sunkmečiu
 
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, įprastai naudotų daiktų vartojimo ypatumai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos vartotojų finansine padėtimi – kuo ji prastesnė, tuo vartotojai yra labiau linkę leisti pinigus pigesnėms prekėms, pavyzdžiui, daiktams iš antrų rankų.
 
„Šiuo metu šalyje situacija kitokia – Europos Komisijos duomenimis, praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesiais Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia per visą istoriją. Tam įtakos turėjo rinkoje įsibėgėjęs paskolų palūkanų kritimas, algų kilimas, bei pasibaigęs infliacinis šokas“, – sako A. Izgorodinas.
 
Anot eksperto, šios priežastys lėmė mažėjančias mažmeninės naudotų prekių prekybos apimtis – nuo 2023 m. balandžio naudotų daiktų pardavimai krito apie 3 proc.
 
Lietuvių prioritetas – nauji daiktai
 
Stebint palankias lietuvių finansines prognozes, tikėtina, kad ateityje naudotų daiktų pardavimai ir toliau trauksis. A. Izgorodino manymu, naudotų daiktų pardavimo apimtys mažės elektronikos, IT prekių, drabužių, sporto reikmenų, laikrodžių, papuošalų, juvelyrikos ir žaislų srityse.
 
„Svarbu paminėti, kad elektronikos ir IT segmentas yra jautrus palūkanoms, o skolinimuisi Lietuvoje pingant, vartotojai atitinkamai bus linkę pirkti naują IT ir elektronikos produkciją.
 
Tokias pačias prognozes galime taikyti ir laikrodžių, papuošalų bei juvelyrikos mažmeninės prekybos segmentui – čia stebimas įspūdingas naujų prekių vartojimas. Nuo 2023 m. naujų šių gaminių buvo parduota net 23 proc. daugiau, tad atitinkamai reikia tikėtis naudotų juvelyrikos ir papuošalų vartojimo kritimo“, – sako banko atstovas.
 
Pirkimą keičia mainytuvės
 
VILNIUS TECH Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė pastebi, kad mažėjančios naudotų daiktų apimtys ne visai tiksliai atspindi bendrą naudotų daiktų populiarumą tarp Lietuvos vartotojų.
 
„Naudotų daiktų pardavimai gali kristi populiarėjant mainų, atiduotuvių platformoms, nes vartotojai, kurie renkasi įsigyti dėvėtą daiktą, dabar turi kitokių įdomesnių alternatyvų jam įsigyti. Populiarėja ir bendruomenių mainytuvės, kuriose žmonės apsirūpina jiems reikalingais daiktais jų net nepirkdami“, – sako dr. R. Mikučionienė.
 
Ekspertės teigimu, per paskutinius metus dalijimosi daiktais vietų pastebimai padaugėjo, o atiduotuvės jau yra įrengiamos net bibliotekose, biurų pastatuose ir universitetuose.
 
Naudoti daiktai populiaresni tarp jaunimo
 
Pasak dr. R. Mikučionienės, sąmoningėjant Lietuvos visuomenei, pastebimas atsakingesnis vartojimas, susikoncentravimas tik į būtinų prekių įsigijimą. Švaistymo mažinimą lietuviai sieja ne tik su taupumu, bet ir su tvarumu, taip stengiantis pagerinti aplinkos būklę.  
 
„Nors tarp vyresnės kartos vis dar gaji mintis, kad dėvėtus daiktus perka tie, kurie neįperka naujų, jaunimas į prekes iš antrų rankų žiūri visai kitaip. Kalbant apie tekstilės segmentą, jaunoji karta tikrai mielai renkasi panaudotus rūbus, juos įsigyja mainų grupėse, internetinėse platformose ir tai sieja su tvarumu bei atsakingu vartojimu“, – sako dr. R. Mikučionienė.
 
Jai antrina ir ekonomistas A. Izgorodinas, pridurdamas, kad naudotų daiktų rinkoje didelį vaidmenį atlieka ir nuomonės formuotojai bei socialiniai tinklai.
 
„Nuomonės formuotojai prisideda prie tokių platformų kaip „Vinted“ žinomumo, socialiniuose tinkluose populiarėja vaizdo įrašai, kuriuose jie dalijasi dėvėtų drabužių parduotuvių laimikiais. Be to, po truputį Lietuvoje auga ir apie tvarumą kalbančių aktyvistų žinomumas, o tai taip pat prisideda prie tvaresnių gyventojų pasirinkimų“, – sako ekonomistas.
 
Jo teigimu, socialiniuose tinkluose šiuo metu yra apstu grupių, kuriose žmonės gali atiduoti nenaudojamus daiktus, jais mainytis arba parduoti. Tai, pasak A. Izgorodino, padeda ne tik sutaupyti, bet ir suteikti naują gyvenimą daiktams, taip sumažinant neigiamą įtaką mūsų planetai. 
Pranešimą paskelbė: Rina Radžiūnė, UAB „Publicum“

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau