„Net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač, kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius“, – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau 10 metų besidarbuojantis elgesio pokyčių srityje. Gimtinėje jis dirbo su lietuvių kilmės Bogotos meru Antanu Mockumi, yra buvęs Kolumbijos vyriausybės Elgesio pokyčių komandos vadovas, o šiuo metu, gavęs Mariaus Jakulio Jasono (MJJ) fondo Mokslo krypties stipendiją, persikėlė į savo senelių šalį ir tęsia darbus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto ir logistikos kompetencijos centro mokslininkų grupėje.
Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie elgesio mokslą: kas tai ir ką Jūs veikiate šioje srityje?
Elgesio mokslas yra gana nauja šaka, po kurios sąvoka telpa keletas tradiciškesnių disciplinų: psichologija, ekonomika, socialinė teisė ir dar daugelis kitų. Dažniausiai šioje srityje darbuojasi mokslininkai, kurie gilinasi į žmonių elgesį: kaip jį suprasti ir kaip, siekiant skirtingų tikslų, jį pakeisti. Aš dirbu psichologijos ir elgesio mokslų srityje, o čia, VGTU, gilinuosi į transporto sektorių: vairavimo elgesį, kaip žmonės pasirenka transporto priemones, suvokia ir vertina transportą ir pan.
Labai įdomu, nes iš pirmo žvilgsnio psichologija ir transportas turi mažai ką bendro…
Iš tiesų jie turi sąsajų, ir gana stiprių. Juk visi vairuotojai yra žmonės, o visi žmonės turi tam tikrą psichologiją, kuria vadovaujasi vairuodami. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad degalų suvartojimas gali būti sumažintas 10–15 procentų tiesiog pakeičiant vairuotojų elgesį. Tai ne tik mažina išlaidas, bet ir išmetamųjų dujų daromą poveikį aplinkai, taip pat skatina kitus teigiamus pokyčius. Šiuo metu nemažai tyrinėjamas gana naujas reiškinys – autonominis transportas, kuris neturi vairuotojo. Čia kalbama apie tai, kaip paskatinti žmones priimti ir pripažinti tokį transportą, ką žmones apie jį mano ir t. t.
VGTU tęsiu savo jau anksčiau pradėtą eksperimentą apie tai, kaip sumažinti degalų sunaudojimą, keičiant vilkikų vairuotojų elgesį – tai buvo viena iš mano daktaro disertacijos dalių. Pavyzdžiui, 200 vairuotojų turinti kompanija Kolumbijoje, naudodama ekologijos ir elgesio intervencijas, sugebėjo 5 procentais sumažinti kuro sąnaudas. Galbūt tokia statistika neskamba įspūdingai, bet tai padeda šiai kompanijai per mėnesį sutaupyti daugiau nei dešimt tūkstančių eurų. Greta to, elgesio mokslo intervencija padėjo sumažinti pavojingą elgesį kelyje, tokį, kaip greičio viršijimas, staigus pagreitėjimas ir stabdymas. Dabar tai mano pagrindinė veiklos sritis, bet planuoju dirbti ir kitose srityse, kurios vairavimą padaro efektyvesnį, saugesnį ir mažiau kenksmingą aplinkai. Man taip pat svarbios sritys yra žmonių transporto pasirinkimas ir to motyvai bei autonominis transportas.
Ar ir kaip mūsų kasdienis elgesys gali padaryti pokyčius visuomenėje, aplinkoje?
Prieš pradėdamas gilintis į transporto temą, daugiau nei dešimtmetį Kolumbijoje ir kitose šalyse tyrinėjau tai, kaip, keičiant elgesį, galima išspręsti daugelį įvairių problemų. Tyrinėjau ir kūriau strategijas, kaip, keičiant visuomenės grupių elgesį, galima spręsti tokias socialines problemas, kaip smurtas namuose, korupcija. Seniau buvau Kolumbijos vyriausybės Elgesio pokyčių komandos vadovas, dirbau su valstybės tarnautojais, siekdamas pagerinti viešąją integraciją. Mes sukūrėme strategiją, kuri padėjo valstybės tarnautojams (daugiau kaip 1 milijonas žmonių) padidinti pasitenkinimą darbu, pagerinti jų įvaizdį visuomenėje, darbo įgūdžius ir etišką elgesį. Keisti įsitikinimus ir elgesį tikrai nėra lengva, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai tikrai įmanoma.
Manau, neįmanoma išspręsti visuomenės problemų, jei žmonės nedirba kartu. Galime toliau priiminėti įstatymus, teisės aktus, griežtinti bausmių sistemą, bet tai nebus efektyvu, jei žmonės nekeis savo elgesio. Psichologiniai tyrimai rodo, kad ne primesti įstatymai ir normos, o būtent kolektyviniai judėjimai gali paskatinti tvarius pokyčius visuomenėje. Pasaulyje yra atlikta daug intervencijų, kurios padėjo bent iš dalies išspręsti svarbias problemas: tiek aplinkosaugos, pavyzdžiui, vandens suvartojimo namuose mažinimą, tiek socialines, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, patyčias mokykloje ir mano jau minėtąjį vairuotojų elgesį. Remiantis ankstesniais tyrimais ir vairuotojų elgesio analize VGTU, net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač, kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius.
Lietuvoje retas nėra girdėjęs buvusio Bogotos mero, lietuvių kilmės politiko A. Mockaus, paskatinusio didžiulius pokyčius visuomenėje. Jums taip pat teko dirbti su šia garsia asmenybe. Gal pasidalytumėte įspūdžiais?
Taip, Antanas Mockus labai mane įkvėpė. Baigęs magistro studijas, keletą metų dirbau jo moksliniu asistentu – tai buvo bene pirmoji mano darbinė patirtis. Jis mane labai daug ko išmokė ir paskatino toliau dirbti su tuo, ką jis daro pats – bandyti pakeisti žmonių elgesį, patobulinti visuomenę ir žmonių gyvenimą kartu. Rengdamas susibūrimus, švietimo kampanijas, A. Mockus pasiekė neįtikėtinų rezultatų, kurie vargu ar būtų įmanomi, remiantis tik politiniu reguliavimu. Per vienuolika metų A. Mockus pasiekė, kad Bogotoje 70 procentų sumažėtų žmogžudysčių skaičius, 65 procentais – eismo nelaimių skaičius, statistiškai 45 procentais sumažėjo vieno žmogaus suvartojamas vandens kiekis. Tai tikrai įspūdingi rezultatai.
Kaip manote, kokie pokyčiai reikalingi Lietuvoje? Ko mes galime pasimokyti iš elgesio mokslo?
Manau, kad šis mokslas tikrai gali būti naudingas Lietuvai. Mano seneliai buvo lietuviai, jie emigravo į Kolumbiją per Antrąjį pasaulinį karą. Gyventi ir dirbti jų gimtinėje buvo mano sena svajonė. Čia su šeima atvykau porai metų, bet, jei viskas klostysis gerai, norėčiau likti ir prisidėti prie pokyčių visuomenėje.
Kaip minėjau, labai daug problemų negali būti išspręstos, jei žmonės nepakeis savo elgesio. Patirtis ir tyrimai rodo, kad teisinio reguliavimo dažnai neužtenka pakeisti žmonių elgesį. Tyrimai taip pat patvirtina, kad kai kurie elgesio mokslo sprendimai gali tai padaryti – žinoma, visų elgesio pakeisti nepavyks, bet tai gali paveikti nemažą procentą populiacijos. Elgesio mokslas gali daryti pokyčius beveik kiekvienoje srityje, kur reikia gyventojų dalyvavimo. Manau, kad kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje jis galėtų pasitarnauti alkoholio vartojimo, korupcijos ir patyčių mažinimo, aplinkosaugos problemų (rūšiavimo, vandens naudojimo mažinimo), integracijos, transporto įpročių keitimo srityse. Elgesio mokslas ir pilietinė kultūra gerina mūsų gyvenimo kokybę, gebėjimą sugyventi, bendradarbiauti ir siekti bendros naudos – tai tikrai aktualu ir Lietuvai.
Daugiau apie mokslininko darbus ir veiklą galima sužinoti
Facebook: @behavioural.lab
Twitter: @pauliusyamin / @behavioural_lab
Galerija
