Stojantiesiems

Konkurse „ARTech 2016“ moksleiviams duris atvers pusšimtis inžinerinių įmonių

Kovo 16, 2016
Inžinerija įprastai siejama su statyba, transportu, keliais ir tiltais, laikoma rimta, sunkia ir vyriška profesija. Gal ir neįtikėtinai skamba, bet iš tiesų inžinerija yra viena iš universaliausių profesijų: ji apima labai daug sričių, o inžinierių sukurtos medžiagos ir pažangios technologijos (pvz., nanotechnologijos) naudojamos kuriant ir kosmetiką, tekstilę, baldus, buities reikmenis – daugybę mus kasdien supančių dalykų.
 
Norėdami padėti moksleiviams atrasti inžineriją, jos grožį, galimybes, technologijų pažangą ir inovacijas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) skelbia konkursą „ARTech 2016“.
 
Tarptautinės mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodos „STUDIJOS 2016“ metu startuojantis konkursas kvies 9–12 klasių mokinius ir jų komandas lankytis inžinerinėse įmonėse, susipažinti su jų veikla iš arti, kurti video arba daryti nuotraukas ir bandyti kūrybiškai atsakyti į klausimą-konkurso temą „Su kuo man asocijuojasi inžinerija?“. Konkursą globoja LR Švietimo ir mokslo ministerija.
 
„Nors pastaruoju metu pastebimas didesnis susidomėjimas inžinerijos specialybėmis, inžinieriai vis dar išlieka tarp tų specialistų, kurių darbo rinkoje labai trūksta. VGTU studentai turi visas galimybes pažinti inžineriją praktiškai, tačiau tam, kad jaunuolis užsinorėtų tapti inžinieriumi, svarbus švietimas jau mokyklos suole. Džiugu, kad suvieniję jėgas su verslu padėsime mokiniams visoje Lietuvoje atrasti kūrybišką inžinerijos pasaulį“, – sako VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
 
Inžinerinė pramonė yra viena iš svarbiausių verslo ir mokslo šakų Lietuvoje. Vidutiniškai per metus šis pramonės sektorius sukuria apie 31 tūkst. naujų darbo vietų, sugeneruoja apie 3 mlrd. eurų apyvartos. Sparčiai vystantis inžineriniam sektoriui, augant įmonių skaičiui ir daugėjant darbo vietų, atsiranda didelis jaunų ir profesionalių specialistų poreikis.
LINPRA prezidento Gintauto Kvietkausko nuomone, labai svarbu moksleivius sudominti inžinerijos profesija ir parodyti karjeros galimybes: „Organizuodami šį konkursą siekiame paskatinti jaunuolius pažinti Lietuvos inžinerijos pasaulį „iš vidaus“. Turime ir labai pragmatišką tikslą – inžinerinės pramonės įmonėms padėti surasti kvalifikuotus specialistus. Žmonių gebančių kurti trūkumas jaučiamas visose mūsų pramonės srityse. Lietuvai ir ES labai reikalingi aukštos kvalifikacijos inžinieriai, galintys kurti naujus produktus ir paslaugas, tad mums svarbu kryptingai ugdyti bei motyvuoti jaunuolius“, –  teigia jis.
 
Vasario 4 d. startuojantis konkursas vyks atskirais etapais. Užsiregistruoti į konkursą komandos gali iki kovo 14 dienos. Vėliau dalyviai lankysis inžinerinėse įmonėse pasirinkę jas iš sąrašo arba susitarę patys. Šiuo metu konkurse dalyvauja pusšimtis Lietuvos įmonių, jų sąrašas bus nuolat atnaujinamas. Ekskursijų metu mokiniai kurs video arba 3-jų nuotraukų serijas, geriausios komandos savo darbus tobulins VGTU „LinkMenų fabrike“ vyksiančiose dirbtuvėse.
 
Konkurso finale nugalėtojai pasidalins puikiais prizais, tarp kurių – kelionė į Londono mokslo muziejų, viešnagė Estijos mokslo centre, ekskursija į Vilniaus kino klasterį ir dalyvavimas reklamos filmavime, POLAROID fotoaparatai bei kiti vertingi prizai. Konkurso prizinis fondas siekia 2900 eur.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau