Stojantiesiems

Kraštovaizdžio architektų profesiniam tobulėjimui – atvira diskusija

Gegužės 8, 2018

Architektūros universitete La Cambre Horta (Belgija) vyko atvira diskusija, skirta projekto EU-Land21: „Tarptautinis kraštovaizdžio architektų ugdymas” (Nr. 2016-1-LT01-KA203-0232019), kurį koordinuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir vadovauja VGTU  prof. Gintaras Stauskis, rezultatų aptarimui. Renginyje susirinko ekspertai ir studentai iš 11 skirtingų šalių, siekdami aptarti kraštovaizdžio architekto studijų ir profesinės praktikos ateitį.

Dalyvius pasveikino bei EU-Land21 pasiekimus pristatė Tarptautinės kraštovaizdžio architektų asociacijos IFLA-Europe prezidentas Tony Williams bei Kraštovaizdžio architektūros mokyklų Europos tarybos ECLAS prezidentas Simon Bell. Renginį moderavo buvęs IFLA-Europe prezidentas Fritz Auweck, sesijos pradžioje pabrėždamas strateginių partnerysčių bei inovatyvių gerųjų praktikų panaudojimo svarbą.

EU-Land21 projekto konsorciume susijungė universitetai iš Vengrijos, Lenkijos, Nyderlandų, Estijos, Lietuvos bei Tarptautinė kraštovaizdžio architektų federacija IFLA-Europe. Projekto vadovas prof. Gintaras Stauskis pristatė projekto tikslus, koncepciją bei pasiekimus. Rengiamos studijų programos modulius detaliai pristatė prof. Jeroen de Vries, Nyderlandų kraštovaizdžio architektūros mokyklų asociacijos atstovas.

Antroji renginio dalis buvo skirta detalesnėms diskusijoms. Jų metu aptarta panašių projektų vizija, iniciatyvos bei politinės priemonės švietimo ir profesinės praktikos srityse, galinčios integruoti projekto rezultatus į globalią kraštovaizdžio architektų ugdymo strategiją bei VGTU atstovų iniciatyva pradėti kurti bendrą Europos kraštovaizdžio architektų ugdymo erdvę.

Andreja Tutundzic (Belgrado universitetas, Kraštovaizdžio architektūros ir sodininkystės katedra) akcentavo tarptautiškumo svarbą studijose. Buvo pristatyta eilė iniciatyvų ir sėkmingų kraštovaizdžio architektūros projektų, praturtinančių ugdymo turinį. Karin Helms (Prancūzija) pristatė Europos kraštovaizdžio architektūros magistro programą, JK atstovas Nigel Thorne dalinosi patirtimi einant IFLA Europe profesinės praktikos viceprezidento pareigas. Ellen Fetzer (Vokietija) kalbėjo apie kraštovaizdžio demokratijos principus bei apie tarptautinio kvalifikacijos pripažinimo svarbą. Hermann Georg Gunnlaugsson (Islandija), IFLA-Europe profesinės praktikos viceprezidentas, susirinkusiems pristatė dabartinius ir būsimus profesinės kvalifikacijos pripažinimo iššūkius. Urszula Forczek Brataniec (Lenkija) pabrėžė komunikavimo ir gerosios patirties mainų svarbą, tuo tarpu Didier Vancutsem (Belgija) pristatė kraštovaizdžio architektų mokymo ir profesinės praktikos sistemą Belgijoje.

Trečioji renginio dalis suteikė galimybes dalyvaujančių studentų ir profesionalų diskusijoms Pasaulio kavinėje. Susirinkusieji diskutavo trimis klausimais: Kaip švietimas gali pagerinti jaunų kraštovaizdžio architektų įsidarbinimą? Kaip susieti švietimą ir tarptautinį jaunų kraštovaizdžio architektų mobilumą? Kaip mokymasis visą gyvenimą galėtų prisidėti prie darbuotojų mobilumo gerinimo?

Dalindamiesi idėjomis, bendradarbiaudami ir aktyviai diskutuodami renginio dalyviai išryškino kraštovaizdžio architektūros švietimo sritis, reikalaujančias peržiūros, atnaujinimo ir tobulinimo. Ypatingai didelis dėmesys buvo skiriamas poreikiui dalytis žiniomis tarp kraštovaizdžio architektų visoje Europoje, siekiant toliau plėtoti profesinę praktiką skirtingais aspektais.
Renginio organizatoriai dėkoja visiems dalyviams, kurie prisidėjo savo įžvalgomis kaip gerinti mokymąsi, įsidarbinimą ir darbo jėgos mobilumą kraštovaizdžio architektūroje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau