Šiemet 70-ąjį jubiliejų minintis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) turi kuo džiaugtis – per septynis dešimtmečius jis tapo inžinerijos ir technologijų mokslų lyderiu šalyje. Vis tik prieš 14 metų įkurtas Kūrybinių industrijų fakultetas (KIF) tapo lūžiu, iš esmės pakeitusiu universiteto tapatybę ir įtvirtinusiu naują lyderystės atšaką socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos kryptyje.
Minint 70-ąjį universiteto jubiliejų, Viešosios komunikacijos direkcija pristato straipsnių seriją „Kaip užaugo VILNIUS TECH“, skirtą prisiminti ir apžvelgti visų fakultetų pasiekimus, svarbiausius įvykius, iškiliausias asmenybes, įvertinti jų indėlį į universiteto augimą ir tuo pasidžiaugti.
Dėl didžiulio atkaklumo atsiradusį Kūrybinių industrijų fakultetą (KIF), jo augimą, mokslo, studijų lyderystę ir veiklas, kurios universitetą suartina su miestu, pasakoja trys fakulteto atstovai: KIF dekanė prof. dr. Vaida Asakavičiūte, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof. dr. Tomas Kačerauskas ir šio fakulteto docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec.
Drąsus užmojis, kurio nesuprato net ekspertai
VILNIUS TECH nuo pat įkūrimo atstovavo inžinerijos ir technologijos mokslus, o humanitariniai ir socialiniai mokslai plėtojosi greta. 2008 m Prof. dr. Jūratės Černevičiūtės. inicijuota Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa davė pradžią naujo Kūrybinių industrijų fakulteto atsiradimui.
„Tuo metu Lietuvoje Kūrybinių industrijų studijų programa buvo analogų neturinti naujovė, kurios nesuprato net ekspertai. SKVC ją atmetė kritikuodami, kad tai nauja, nesuprantama. Rašėme apeliaciją, kuri buvo patenkinta – tuomet ir pralaužėme ledus“, – pasakoja prof. dr. Tomas Kačerauskas, prisimindamas fakulteto istorijos pradžią.
KIF įkurtas 2012-aisiais, tuometiniam VILNIUS TECH rektoriui prof. habil. dr. Alfonsui Daniūnui priėmus strateginį, toliaregišką sprendimą ir Humanitarinių mokslų institutą pavadinus Kūrybinių industrijų fakultetu.
Žvelgiant į fakulteto ištakas, atsiskleidžia ilgas ir nelengvas kelias: KIF įkūrėjams ne kartą teko aiškintis ir įtikinėti techninių sričių kolegas, kad studijos nėra prastesnės – jos tiesiog kitokios.
„Šiandien dėl to abejonių nebekyla – KIF yra antras pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas, vienijantis gausią tarptautinę akademinę bendruomenę bei formuojantis komunikacijos ir informacijos mokslų kryptį visoje šalyje“, – sako KIF dekanė prof. dr. V. Asakavičiūtė.
Fakultetas veiklą pradėjo kaip ambicingas ir Lietuvoje neįprastas padalinys, integruojantis kūrybines industrijas į techniškojo universiteto struktūrą. Prof. dr. Vaida Asakavičiūtė pabrėžia, kad šį drąsų ir atkaklų vizionierių eksperimentą šiandien galima vadinti viena didžiausių universiteto sėkmės istorijų. Prie jos reikšmingai prisidėjo daugelis bendruomenės narių, kurie bendromis pastangomis pavertė šią idėją šiandien matomu rezultatu.
„Per 14 metų KIF užaugo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai – nuo vienos studijų programos iki keturių bakalauro ir dviejų magistro programų. Akademinę KIF brandą vainikavo doktorantūros studijos.
Esminis lūžis fakulteto istorijoje – 2021 m., kai vadovaujant tuometinei dekanei doc. dr. Živilei Sederevičiūtei-Pačiauskienei buvo ne tik suburta stipri fakulteto komanda, bet ir įsteigta Komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūra. Tai sudarė sąlygas fakultetui kryptingai ugdyti naują komunikacijos mokslininkų kartą, stiprinti tyrėjų bendruomenę, užtikrinti nuoseklų studentų akademinį augimą ir plėsti mokslinius tyrimus. Jau penkerius metus iš eilės VILNIUS TECH pirmauja komunikacijos ir informacijos kryptyje tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų“, – kalbėjo dekanė prof. dr. V. Asakavičiūtė.
Kūryba su moksliniu stuburu
KIF įtaka peržengia universiteto ribas. Fakultetas ne tik pirmasis Lietuvoje pradėjo kūrybinių ir pramogų industrijų specialistų rengimą – jis turėjo įtakos viso Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus formavimuisi. Fakulteto mokslininkai dalyvavo kuriant Lietuvos kultūrinių industrijų sektoriaus strateginius dokumentus, o jų moksliniai tyrimai pasitarnavo šio sektoriaus plėtrai ir finansavimui. KIF taip pat buvo vienas iš kūrybinių industrijų asociacijos steigėjų.
Kūrybinės industrijos šiandien laikomos vienu sparčiausiai augančių sektorių Europoje – jos ne tik kuria ekonominę vertę, bet ir formuoja miestų identitetą bei inovacijų ekosistemas.
Kultūros, kūrybinių industrijų studijų mokslinis potencialas prasidėjo Filosofijos ir politologijos katedroje, kuriai vadovavo prof. dr. T. Kačerauskas – vienas pagrindinių kūrybinių industrijų, komunikacijos ir kūrybos visuomenės teorinių pamatų formuotojų šalyje.
„Siekėme humanizuoti technikos universitetą, įvesdami daugiau socialinių ir humanitarinių krypčių, ypač – komunikacijos, kultūros ir kūrybinių industrijų sričių mokslų“, – pasakoja prof. dr. T. Kačerauskas.
Nors kūrybinės industrijos dažnai tapatinamos su praktinėmis veiklomis, fakulteto įkūrėjai šią sritį nuo pat pradžių matė kaip rimtą mokslo discipliną, suteikiančią stiprų teorinį pagrindą ir tyrimų įgūdžius. KIF ne tik ugdo jaunąją mokslininkų kartą – fakulteto ekspertų tyrimai pristatomi tarptautinėse konferencijose, publikacijos skelbiamos aukščiausio lygio tarptautiniuose mokslo žurnaluose, monografijos leidžiamos prestižinėse leidyklose.
Prof. dr. T. Kačerausko įsteigtas žurnalas „Creativity Studies“, įtrauktas į „Scopus“ duomenų bazę, tapo platforma, kuri leidžia Lietuvos kūrybinių industrijų mokslui būti matomam globaliai. Prie Lietuvos mokslo matomumo tarptautinėje erdvėje prisidėjo ir jo monografijos. Viena jų – „Kūrybos visuomenė“ – yra išversta į vokiečių, anglų ir italų kalbas bei tapusi vienu iš kertinių mokslo darbų plėtojant kūrybos visuomenės tyrimus Lietuvoje ir užsienyje.
Fakultete taip pat veikia 2022 m. įkūrtas Piliečių mokslų centras, skatinantis aktyvų pilietinės visuomenės įsitraukimą į mokslinių tyrimų procesus ir atsakingą mokslinių tyrimų sklaidą, yra vykdomi aukščiausio lygio HORIZON EUROPE programos projektai ir dirba pasaulinio lygio užsienio mokslininkai.
„Tarptautiškumas – dar viena KIF tapatybės dalis. Tai patvirtina partnerystės su daugiau nei 70 užsienio aukštųjų mokyklų, dvigubo diplomo studijų programos su Vokietijos ir planuojamos su Lenkijos universitetais, aktyvus dalyvavimas „Erasmus+“ mainų programose, plati atvykstančių studentų geografija – nuo Europos šalių iki JAV, Kanados, Pietų Korėjos ar Brazilijos. Be to, fakulteto studentai savo kūrybiniais talentais skina apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose“ – priduria prof. dr. V. Asakavičiūtė.
Universitetas – kaip ateities miesto laboratorija
KIF augimas neatsiejamas nuo jo lokacijos ir infrastruktūros plėtros. 2013-aisiais įvykęs persikėlimas iš Saulėtekio į istorinius Tiškevičių rūmus Senamiestyje tapo strateginiu žingsniu, sustiprinusiu fakulteto tapatybę ir leidusiu tapti atvira platforma, kurioje susitinka mokslas, kultūra, miestas ir kūrybinės industrijos.
Prie fakulteto atvirumo bei glaudesnio ryšio su miestu ir visuomene reikšmingai prisidėjo fakulteto docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec. Ji pirmoji Lietuvoje įdiegė Miesto studijų dalyką, pritaikytą būtent Kūrybinių industrijų studijų programai. Šis dalykas skatina miestą suvokti ne vien kaip fizinę infrastruktūrą ar asfaltuotų gatvių tinklą, bet kaip į gyvą, dinamišką socialinę ir kultūrinę erdvę, į kurią studentai kviečiami aktyviai įsitraukti.
„Miesto infrastruktūra pati savaime dar negarantuoja gyvybingumo. Erdvės pradeda veikti tik tada, kai yra naudojamos. Miesto erdvė – socialinių santykių ir ryšių išdava, – sako dr. J. Lavrinec. Anot jos, VILNIUS TECH taip pat yra svarbi miesto gyvenimo dalis, nes KIF mokslinė ir studijų veikla neatsiejama nuo visuomenės. – Universitetas – tai ateities laboratorija: čia išgryninamos ateities trajektorijos, taip pat ir miestų ateities. Kūrybinės industrijos yra svarbus gyvybingų miestų veiksnys, nes jos padeda formuoti ekosistemas, kurių dalyviai ne tik kuria produktus ar paslaugas, bet ir generuoja idėjas, kuria ryšius, inicijuoja bendradarbiavimą ir nuolat atnaujina miesto kultūrinį bei socialinį audinį.“
Svarbų vaidmenį vaidina ir fakulteto studentai – jie į miestą atneša kūrybą, smalsumą, judėjimą, naujas temas ir kitokį žvilgsnį į kasdienes erdves. Būtent jų buvimas palaiko miesto gyvybingumą ir prisideda prie jo atjauninimo – ne tik demografine, bet ir kultūrine prasme. Studijos fakultete neretai išeina už auditorijų ribų ir persikelia į miesto erdves.
„Studentams svarbu tiesiogiai patirti, kad jie yra ne tik miesto erdvių naudotojai, bet ir bendrakūrėjai. Skatinu juos ne tik analizuoti realių viešųjų erdvių naudojimą, bet ir padarytų išvadų pagrindu inicijuoti komunikaciją tarp gyventojų skatinančius kūrybinius sprendinius. Tai gali būti žaidybinės erdvės, interaktyvūs žemėlapiai, socialinius dialogus provokuojantys objektai ir t.t.“, – aiškina mokslininkė.
Nuo 2012 m. organizuojama kūrybinių intervencijų savaitė „priARTink!“ tapo viena iš platformų, kur studentų idėjos virsta realiais miesto pokyčiais. Šios savaitės metu studentai, prieš tai išanalizavę pasirinktų viešųjų erdvių naudojimą, įdiegia šiose erdvėse laikinus kūrybinius sprendimus.
Dr. J. Lavrinec, kurios iniciatyvos tampa realių miesto pokyčių dalimi, daro apčiuopiamą poveikį jo kultūriniam gyvenimui, viešajam diskursui ir stiprina VILNIUS TECH, kaip socialiai atsakingo, atviro, į miestą įsitraukiančio universiteto, tapatybę, ateities universitetą mato per tvarumo ir emocinės gerovės prizmę.
Ateities planuose – nauji horizontai
Žvelgiant į ateitį, Kūrybinių industrijų fakultetas nesiruošia sustoti ties pasiektais laimėjimais. 2024 m. pradėta vykdyti nauja „Kino komunikacijos“ specializacija suteikė reikšmingą impulsą fakulteto plėtrai, o 2026 m. rudenį startuoja nauja medijų meno studijų programa „Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos“, kuri dar labiau išplės studijų kryptis. Taip KIF įsitvirtina trijų skirtingų mokslo sričių sandūroje – socialinių mokslų, inžinerijos ir medijų meno, kartu stiprindamas universiteto įvairiapusiškumą, artindamas jį prie visuomenės ir didindamas jo inovatyvumą bei patrauklumą.
Naujoji studijų programa – dar vienas svarbus žingsnis į priekį. Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas ir augančios technologinės galimybės iš esmės keičia kūrybinių industrijų sektoriaus taisykles. Reaguodamas į audiovizualinio sektoriaus transformaciją ir augantį „ArtTech“ lauką, fakultetas pradeda rengti specialistus, gebančius integruoti kūrybinius procesus su pažangiausiomis technologijomis – nuo virtualios produkcijos iki XR išplėstinės realybės ir dirbtinio intelekto taikymo. Studijų programa orientuota į konkurencingų medijų meno projektų kūrimą globalioje rinkoje, ugdant aukšto lygio technologines kūrėjų kompetencijas. Ji remiasi modernia „VILNIUS TECH Linkmenų fabriko“ infrastruktūra, kuri sudaro palankias sąlygas kartu plėtoti ir naujus inovatyvius kūrybinius projektus, stiprinti bendradarbiavimą su verslu. Tai atveria naujas galimybes tiek akademinėje, tiek profesinėje srityje.
Taip Kūrybinių industrijų fakultetas per daugiau nei dešimtmetį tapo jungtimi tarp komunikacijos, kūrybos, meno ir technologijų bei inžinerijos. „Įrodėme, kad visa tai gali veikti kaip unikali, vieninga, tarpdisciplininė ekosistema, generuojanti realų poveikį universitetui, miestui ir verslui. Mūsų sėkmės istorija – tai akademinės drąsos, nuoseklaus darbo ir strategijos bei stiprios bendruomenės rezultatas, leidęs per palyginti trumpą laiką pasiekti nacionalinę lyderystę ir užtikrintai žvelgti į tarptautinę ateitį“, – džiaugiasi prof. dr. V. Asakavičiūtė.
Šiandien KIF yra ne tik universiteto dalis. Tai – erdvė, kurioje gimsta idėjos, kuriančios realią ekonominę vertę, formuojančios miestą, visuomenę ir ateities komunikaciją.
Galerija
