Stojantiesiems

Kūrybinių industrijų fakultetas – „Šiaulių naktų 2025“ festivalio komandoje

Rugsėjo 5, 2025
Kūryba, technologijos ir reali praktika – taip galima apibūdinti VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentų dalyvavimą viename ryškiausių vasaros kultūros reiškinių Lietuvoje – festivalyje „Šiaulių naktys“. Festivalio įkūrėjas ir fakulteto dėstytojas Remigijus Ruokis, jau penkioliką metų buriantis šio renginio komandą, studentams suteikė unikalią galimybę prisiliesti prie didelio masto festivalio užkulisių.

Studentai – techninės ir komunikacijos komandos dalis

„Šiaulių naktų“ scenoje šiemet pasirodė jaunimo pamėgtos grupės – „Sipas“, Rokas Kašėta,  „Drambamburtai“, „Jauti“, „Abudu“ ir kiti. Studentai ne tik stebėjo koncertus, bet ir aktyviai dirbo jų užkulisiuose: festivalyje savanoriavo Renginių inžinerijos, Kūrybinių industrijų ir Pramogų prodiusavimo programų studentai. Jie dirbo įvairiose srityse: įrašinėjo garsą ir vaizdą, filmavo bei montavo tiesiogines transliacijas, kūrė bei vykdė festivalio komunikacijos strategiją, rengė vaizdo medžiagą klipams ir albumui, naudojo renginių programinę įrangą.

Tai buvo praktika realiomis sąlygomis – čia studentai pritaikė studijų metu įgytas žinias, lavino kūrybiškumą bei komandinius įgūdžius. Tokia patirtis tampa svarbia portfolio dalimi ir atveria kelią į pirmąsias profesines galimybes.

Darbas vyko su  KIF profesionalia filmavimo technika, atitinkančia šiuolaikinės industrijos standartus. Studentai taip pat gilinosi į techninius sprendimus – nuo scenos konstrukcijų iki apšvietimo derinimo.

Festivalis – atvira platforma studentams ir moksleiviams

„Šiaulių naktys“ – daugiau nei festivalis. Tai erdvė, kurioje savanoriai moksleiviai pirmą kartą gali išbandyti renginių inžineriją „iš vidaus“. Jie turėjo galimybę bendrauti su dėstytojais Remigijumi Ruokiu ir Viktorija Žilinskaite-Vyte, kurie pristatė Renginių inžinerijos bakalauro programą bei vis augantį šios srities specialistų poreikį.

Partnerystė, kuri kuria pridėtinę vertę 

Šis bendradarbiavimas – tai tiltas tarp studijų ir realios industrijos. Studentai įgyja patirties kartu jiems atveria  realios profesinės veiklos galimybes dar studijų  o festivalio auditorija turi galimybę iš arčiau susipažįsta su studijomis VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete.

„Studentams itin svarbu patirti realias darbo situacijas, spręsti praktinius iššūkius, derinant techninius įgūdžius su kūrybiškumu. Festivalis tam – ideali platforma“, – sako dėstytojas ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis.

Šiaulių Naktys OFC. puslapis: https://naktys.lt/
FB: https://www.facebook.com/naktunai
IG: https://www.instagram.com/siauliunaktys_official/#
YT: https://www.youtube.com/@siauliunaktys?reload=9&cbrd=1

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau