Stojantiesiems

„LIETUVA VISIEMS 2023“ pranešėjai ir dalyviai kreipsis į LR institucijas

Gruodžio 14, 2023
Konferencijos „LIETUVA VISIEMS 2023“ pranešėjų ir dalyvių vardu bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos institucijas, kurios atsakingos už aplinkos prieinamumo klausimų reguliavimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir kontrolę, prašant imtis konkrečių veiksmų, sprendžiant aktualias problemas. 

2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto organizuota konferencija „LIETUVA VISIEMS 2023“ subūrė įvairių šalių, įstaigų ekspertus diskusijai apie visiems prieinamos aplinkos kūrimą. Remiantis dalyvių patirtimi, pranešimais konferencijoje ir atliktais tyrimais, parengta rezoliucija, kuria bus siekiama kurti įtraukią ir labiau humanizuotą aplinką Lietuvoje.

Rezoliucija bus teikiama atsakingoms Lietuvos Respublikos institucijoms, prašant:

  • Aplinkos humanizavimo sprendiniais siekti aukštos estetinės kokybės, formuoti vietos tapatumą, į sprendinių paiešką įtraukti suinteresuotąsias šalis, apdovanojimams nominuotus projektus ir objektus vertinti pagal jų atitiktį įtraukios aplinkos reikalavimams;
  • Užtikrinti vienodą prekių ir paslaugų prieigą visiems pagal ES Prekių ir paslaugų prieinamumo direktyvą visose gyvenimo srityse;
  • Vystant Lietuvos miestus, įtvirtinti pėsčiųjų ir dviratininkų pirmumą  centrinėse dalyse prieš kitas susisiekimo rūšis kaip visiems prieinamą ir racionalų darnaus judumo sprendimą;
  • Užtikrinti, kad Lietuvos miestuose naujai kuriami ir atnaujinami įvažų iš gatvių sprendiniai nepertrauktų pėsčiųjų ir dviračių takų ir atitiktų Statybos techninio reglamento „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ reikalavimus;
  • Užtikrinti įtraukią ir visiems prieinamą mokymosi aplinką ugdymo ir mokymo įstaigose, mokyklose ir universitetuose;
  • Sudaryti teisines, organizacines ir kitas sąlygas prasmingam ir realų poveikį projektų kokybei turinčiam visų suinteresuotų šalių įsitraukimui į miestų planavimo, svarbių statinių projektavimo procesą ir prieinamumo visiems didinimą;
  • Pagal specialistų ir suinteresuotų šalių pastabas atnaujinti statybos techninį reglamentą „Statinių prieinamumas“, jame pateikti tikslias ir vienareikšmiai suprantamas nuorodas į ISO standartus;
  • Aplinkos prieinamumo temas įtraukti į universitetų, kolegijų mokymo programas ir į aplinkos formavimo specialistų (architektų ir kraštovaizdžio architektų, miestų planuotojų, inžinierių) nuolatinio profesinio augimo kursus;
  • Vykdant geležinkelio infrastruktūros prieinamumo didinimo programą dėl konkrečių sprendinių tartis su visomis suinteresuotomis šalimis ir aplinkos prieinamumo specialistais.
Konferenciją organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas. Konferenciją globoja: LR Seimas, LR Aplinkos ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Konferenciją dalinai finansavo Lietuvos mokslo taryba. Rėmėjai: Danijos kultūros institutas, UAB Paradis, MB Ekodarna, UAB Teida.

Konferencijos įrašą galima peržiūrėti internete, Atviro Seimo Youtube kanale.

Nuotrauka Alekso Jauniaus

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau