Stojantiesiems

LMT pirmininkas G. Valinčius: Tarptautiniai mokslo projektai – visos mūsų bendruo-menės sėkmė

Lapkričio 26, 2024
Šis ruduo – ypač aktyvus visai mokslo bendruomenei. Mokslinių tyrimų kryptys ir geografija vis labiau plečiasi: stiprėja dvišaliai ryšiai, daugėja reikšmingų susitarimų ir bendrų tarptautinių projektų, aktualių sprendžiant gyvybės mokslų, onkologijos ir kitas problemas, taip pat koncentruojantis į ateities iššūkius energetikos, medicinos technologijų, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. „Kiekvieno kolegos, socialinio partnerio, institucijos sėkmė – visos mokslo bendruomenės sėkmė“, – sako Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Plečia mokslinio bendradarbiavimo kryptis

Šį rudenį ypač daug dėmesio sulaukė LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės (LMT NCP), bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasadomis užsienio šalyse ir kitais partneriais, surengti aukšto lygio tinklaveikos renginiai Paryžiuje („Lietuvos sezonas Prancūzijoje“) ir Berlyne („Berlyno mokslo savaitė 2024“), subūrę Lietuvos mokslo bendruomenę ir šių šalių mokslinių tyrimų grupes bei verslo atstovus.

„Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai šiuos susitikimus įvertino kaip ypač perspektyvius, plėtojant dvišalius akademinius ryšius bei partnerystes visai Europos mokslo bendruomenei aktualios programos „Europos horizontas“ projektuose, prisidedančiuose prie mokslo ir technologijų pažangos visame pasaulyje“, – kalbėjo dr. G. Valinčius. 

Dalyvavimo „Berlyno mokslo savaitėje“ tikslas – skatinti Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą su Vokietijos bei kitų šalių partneriais. Tokie renginiai neapsiriboja vien dvišaliais ryšiais, o kuria platformą tarptautiniam mokslininkų tinklui, skatinančiam inovacijas ir sudarančiam sąlygas bendrai spręsti globalius iššūkius.

Partnerystės ryšių su Prancūzijos mokslininkais stiprinimo tikslas panašus – bendradarbiaujant vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse bei kartu spręsti opiausias medicinos sistemos problemas, plėtoti partnerystes europiniuose projektuose.

Šie metai – ypač svarbūs ir plėtojant Lietuvos bei Taivano mokslininkų bendradarbiavimą. Prieš metus pasirašytas susitarimo memorandumas su Taivano Nacionalinės mokslo ir technologijų taryba (NSTC), pradėti finansuoti 10 pirmų bendrų mokslinių projektų, kuriuos atrinko Taivano ir Lietuvos ekspertai.

„Tikimės reikšmingų rezultatų biotechnologijos, lazerių ir medžiagų mokslo, inžinerijos bei informacinių kompiuterinių technologijų srityse. Po dvejų metų, kai projektai artės į pabaigą, kartu su Taivano ekspertais atrinksime iki penkių, geriausių rezultatų pasiekusių projektų, kuriuos finansuosime papildomai, siekdami juos pritaikyti praktikoje. Neabejojame, jog bendrai įgyvendinamų tyrimų rezultatai turės įtakos gerinant gyvenimo kokybę, prisidės prie socialinio ir ekonominio mūsų šalies vystymosi, socialinių, ekonominių, sveikos problemų sprendimo bei pramonės pažangos.

Tarptautinių projektų ir, plačiau žiūrint, mokslo nauda visuomenei – neabejotina: kuriamos naujos technologijos, mokslo šakos, darbo vietos, kuriami nauji ir tobulinami ligų diagnostikos ir gydymo metodai, galintys turėti milžiniškos įtakos žmonių sveikatai ne tik Lietuvoje ir Taivane, bet ir visame pasaulyje“, – neabejoja LMT pirmininkas.

Skatins lituanistinius tyrimus už Lietuvos ribų

Dar vienas reikšmingas šių metų projektas – startavusi nauja Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos programa, kurią parengė LMT ekspertai, konsultuodamiesi su Lietuvos ir užsienio akademine bendruomene. Programa bus įgyvendinama 2025–2030 m., o jos preliminarus biudžetas, planuojama, sudarys apie 22 mln. eurų.

Naująją programą sudarys keturios priemonės, skirtos lituanistiniams tyrimams, jų rezultatų publikavimui Lietuvoje ir užsienyje bei mokslo populiarinimui. Programos naujovė – konkursinis finansavimas užsienyje vykdomoms taikomosioms lituanistikos veikloms.

„Programos rengėjai neabejoja, jog per ateinančius penkerius metus pavyks atskleisti didžiulį lituanistikos tyrimų potencialą, o sukauptos žinios ir patirtis prisidės prie šalies kultūrinio identiteto išlaikymo, taip pat, atsižvelgiant į šiandienos iššūkius, padės aiškiai apibrėžti mūsų tautos artimiausių dešimtmečių raidos gaires. Tikimės, jog, kalbant apie Lituanistikos programą, ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama tarpdiscipliniškumui. Lituanistika – nėra vien tik mokslas apie kalbą, istoriją, bet ir apie tai, kaip kalba, istorija, kalbos raida vystosi, kokios jos perspektyvos šiuolaikinių technologijų vystymosi kontekste, kaip jos gali prisidėti arba būti naudojamos kalbos išsaugojimui“, – sako dr. G. Valinčius.

Nubrėžė mokslinių tyrimų ateities gaires

LMT bendruomenė ir toliau tęsia svarbią kelionę šalies pažangos link, stiprindama ir plėtodama mokslinių tyrimų infrastruktūras (MTI), kurios yra pagrindinės materialios ir nematerialios priemonės, užtikrinančios aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas. LMT parengė ketvirtąjį Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros kelrodį – svarbų dokumentą, kuriame apžvelgiama ir kritiškai įvertinama esama padėtis bei suplanuota būsima MTI plėtra mūsų šalyje. Kelrodis įprasmina ilgalaikę viziją ir atspindi nuoseklias pastangas, kurias LMT, su užsienio ekspertų pagalba bei konsultuodamasi su svarbiausiais šalies socialiniais partneriais, sutelkė kartu su Lietuvos mokslo bendruomene, kad būtų įgyvendinti ambicingi mūsų valstybės pažangos uždaviniai.

„Šis strateginis dokumentas – mūsų orientyras ir įsipareigojimas, padedantis siekti tikslių, drąsių ir tvarių sprendimų, skatinančių kurti Lietuvoje modernią mokslo ir inovacijų ekosistemą. Tokią ekosistemą, kurioje kiekvieno talentingo Lietuvos tyrėjo idėjos turės visas galimybes tapti nauju žinojimu, kompetencijomis bei inovacijomis, būtinomis mūsų šalies socialinei, ekonominei ir kultūros raidai bei tarptautiniam konkurencingumui užtikrinti“, – sakė LMT pirmininkas.

Atnaujino stažuotes NASA

Vienas svarbiausių strateginių LMT tikslų – investicijos į jaunąją mokslininkų kartą. Šiais metais, atnaujinus LMT ir JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bendradarbiavimą, pavasarį paskelbtas konkursas studentams stažuotis NASA mokslinių tyrimų centruose. Jau aišku, jog 2025 metų pavasario stažuotėse dalyvaus 10 LMT pasiūlytų studentų – tai didelis pasiekimas visai mokslo bendruomenei. Taip pat startavo kvietimas stažuotis NASA kitų metų rudenį – pirmą kartą paraiškas galės teikti ir užsienyje studijuojantys lietuviai, taip pat – studentai doktorantai.

Lietuva – viena iš 13 valstybių, dalyvaujančių tarptautinėje NASA stažuočių programoje, kurią ypač palaiko tiek NASA, tiek JAV ambasados Lietuvoje atstovai. „Šioje programoje dalyvaujantiems studentams sudaryta išskirtinė galimybė susipažinti su unikaliais tyrimais, vykdomais būtent JAV: astro mokslų, technologinių, susijusių su raketine trauka, ryšių sistemų valdymu, taip pat didžiųjų duomenų apdorojimu, o įgytą patirtį ir žinias pritaikyti akademinėje ar profesinėje praktikoje“, – paaiškino LMT pirmininkas.

Tikslas – aktyvesnis bendradarbiavimas

Pasak dr. G. Valinčiaus, LMT tikslas – kurti ir plėtoti dialogą su mokslo bendruomene, o pagrindinė valstybės patikėta misija – skatinti ir finansuoti mokslinius tyrimus, kurių rezultatai prisidės prie šalies socioekonominės ir kultūrinės plėtros.

„Megzdami dialogą su akademine bendruomene, socialiniais partneriais, užsienio kolegomis, mes ieškome atsakymų, kokios investicijų kryptys, mokslinės programos – perspektyviausios ir kokią naudą gali teikti tiek visuomenei, tiek mokslo bei technologijų pažangai. Mokslo bendruomenę kviečiame kuo aktyviau dalyvauti vertinant mūsų pačių parengtas programas, dalyvauti apklausose, teikiant pastabas, pasiūlymus, kaip dar efektyviau ir kokybiškiau organizuoti konkursines programas. Vienas iš didžiulių iššūkių ne tik LMT, bet kitoms finansuojančioms organizacijoms Europoje ir pasaulyje – pokytis pereinant nuo kiekybinių prie kokybinių mokslinių rezultatų vertinimų. Sykiu, bendradarbiaujant rasti būdų, kaip dirbtinio intelekto technologijas integruoti į mokslo veiklą, suderinti su mokslininkų idėjomis arba pasirinkimu naudoti šias technologijas teikiant paraiškas, kuriant mokslo darbus ir pan.“, – komentavo LMT pirmininkas.

Pašnekovo žodžiais, vienas reikšmingiausių veiksnių, lemiančių šalies konkurencingumą – palankios tyrėjų darbo sąlygos. „Mes šį klausimą nagrinėjame įvairiais požiūriais, tiek analizuodami galimybes mokslininkams savo idėjas realizuoti mokslinėse laboratorijose, ekspedicijose, lauko tyrimuose, tiek analizuodami, kaip gerosios praktikos standartai gali būti efektyviau diegiami į kasdienį mokslo ir studijų institucijų darbą, taip pat ir įgyvendinant LMT finansuojamus projektus.

Neabejoju, jog didžiulį pokytį sukurs būsimi tarptautinėmis partnerystėmis grįsti kompetencijų centrai, kuriuos planuojama steigti Lietuvoje. Šiuo metu LMT ekspertai atlieka vertinimą, kurį užbaigus, turėtų paaiškėti, kokius kompetencijų centrus tikslinga kurti mūsų šalyje. Tikiu, jog mokslinių tyrimų centruose, kurie bus įkurti bendradarbiaujant su pasaulyje pripažintais tarptautiniais moksliniais centrais, gims drąsiausios idėjos, bus įgyvendinti ambicingiausi projektai, turėsiantys ryškų poveikį šalies ekonomikos konkurencingumui, taip pat socialinei ir kultūrinei raidai“, – kalbėjo LMT pirmininkas.

Šiuo metu LMT kviečia teikti paraiškas ir dalyvauti aktualiausiuose kvietimuose:

Studentams: Kvietimas teikti paraiškas stažuotėms NASA
Doktorantams: Kvietimas teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti 2025 metais
Kvietimas teikti paraiškas priemonei „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų (ITPC) kompetencijų stiprinimas“
Kvietimas teikti paraiškas dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose projektams įgyvendinti
Kvietimas teikti paraiškas Europos partnerystės ERA4Health tyrėjų inicijuotiems klinikiniams tyrimams

Informaciją apie visus LMT kvietimus galima rasti kalendoriuje čia.

Nuotraukos autorius: Augustras Didžgalvis

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau