Ar 10 eurų per mėnesį gali pakeisti tavo ateitį? Pasak Julijos Mosinos, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doktorantės, atsakymas – taip. Finansinis raštingumas šiandien tampa ne tik naudingu, bet ir būtinu įgūdžiu – jis padeda planuoti išlaidas, kurti finansinę „pagalvę“ ir užtikrinti saugesnę ateitį. O vieni svarbiausių šio įgūdžio elementų – taupymas ir investavimas. „Jaunystė yra tinkamiausias metas pradėti: galime klysti pigiau, o įgyti įgūdžiai ir disciplina vėliau tampa neįkainojami“, – sako J. Mosina.
Kodėl verta pradėti dar studijų metais?
„Jaunystėje turime unikalią galimybę klysti pigiau – nedideli nuostoliai iš pirmųjų investicijų tampa vertinga pamoka, kuri vėliau neįkainojama, – akcentuoja Julija Mosina. Ji priduria, kad būtent šiame etape ugdomi svarbūs įgūdžiai: biudžeto planavimas, diversifikacija, savidisciplina ir emocijų kontrolė, praversiantys ne tik finansų pasaulyje, bet ir visose gyvenimo srityse. – Šie įgūdžiai formuojasi per praktiką – o studijų metai yra tam puikus laikotarpis“.
Doktorantė atkreipia dėmesį ir į akademinės aplinkos privalumus – universitetuose vis dažniau rengiamos atviros paskaitos, studentai gali konsultuotis su dėstytojais ir naudotis universiteto ištekliais. Be to, galimybių mokytis šiandien yra daugiau nei bet kada: nuo įvairių savišvietos priemonių iki viešų renginių.
Nuo ko pradėti?
„Pradedančiajam vienas paprasčiausių būdų – ETF fondai. Jie leidžia patogiai investuoti į pasirinktą rinką ar sektorių: nuo technologijų, nekilnojamojo turto ar dirbtinio intelekto iki klasikinio S&P 500 indekso“, – pasakoja J. Mosina.
Investuoti šiandien itin paprasta – tai galima daryti tiek per komercinius bankus, tiek per specializuotas investavimo platformas. Pastarosios ypač patrauklios pradedantiesiems, nes siūlo galimybę susikurti virtualų investicinį portfelį. Tokiose sąskaitose studentai gali „pirkti“ akcijas, ETF ar net tauriuosius metalus nerizikuodami realiais pinigais.
„Tai puiki galimybė mokytis priimti sprendimus ir stebėti, kaip kinta aktyvai. O įgijus daugiau pasitikėjimo, galima pradėti nuo mažų realių sumų“, – aiškina VILNIUS TECH tyrėja.
Investicinės sąskaitos galimybės – plačios
Svarbu paminėti, kad į investavimo platformas lėšas Lietuvos gyventojai gali pervedinėti tiesiogiai iš specialiai investavimui skirtos investicinės sąskaitos. Jos pagrindinis privalumas – supaprastintas apmokestinimas: gyventojų pajamų mokestis taikomas tik faktiniam pelnui ir tik tuomet, kai lėšos išimamos.
Tiesa, ši sąskaita turi ir tam tikrų apribojimų. Per ją negalima investuoti į kriptovaliutas, o dividendai, gauti už šios sąskaitos lėšomis įsigytas finansines priemones, nėra priskiriami jos pajamoms.
„Vis tik investicinės sąskaitos galimybės yra platesnės nei vien akcijų įsigijimas. Prie tinkamų finansinių produktų priskiriami ir sutelktinio investavimo bei tarpusavio skolinimo (P2P) platformų instrumentai, leidžiantys diversifikuoti portfelį ir pasiekti didesnį finansinį lankstumą“, – sako J. Mosina.
Sudėtinių palūkanų magija: 10 Eur gali virsti 10 000 Eur
Daugelis studentų mano, kad investuoti verta tik tada, kai pradedi uždirbti daugiau. Tačiau iš tiesų net ir mažos, bet nuoseklios įmokos gali tapti finansinio saugumo pagrindu. Sudėtinių palūkanų efektas parodo, jog laikas čia svarbesnis už sumą – pradėjus dar studijų metais, net 10 Eur per mėnesį ilgainiui gali virsti tūkstančiais
„Jeigu studentas kas mėnesį investuoja vos po 10 Eur, su vidutine 7 proc. metine grąža per 30 metų ši suma išauga iki beveik 12000 Eur. Jei pradeda investuoti 10 metų vėliau – sukaups vos apie 6 000 Eur. Investuojant po 50 Eur per mėnesį su vidutine 7 proc. metine grąža, per 10 metų sukaupiama apie 8 500 Eur, o per 30 metų – daugiau nei 60000 Eur.
Tai reiškia, kad net mažos, bet nuoseklios įmokos gali tapti pamatu finansiniam saugumui ateityje. Šis augimas neatsiranda vien dėl papildomų įmokų – didžiausią poveikį daro laikas ir reinvestuojama grąža. Taigi, 10 Eur per mėnesį gali pasirodyti per maža suma, bet esmė yra disciplina ir nuoseklumas“, – savo įžvalgomis dalijasi specialistė.
Kaip tai atrodo praktikoje?
Pasak pašnekovės, pradėti investuoti su nedidele suma yra paprasčiau, nei atrodo. Ji išskiria kelis paprastus būdus.
Pirmasis – automatinės investicijos. Daugelis platformų, tokių kaip Etoro, Revolut, Trading212 ar Freedom24, leidžia nustatyti periodinį pirkimą. Tai reiškia, kad tereikia pasirinkti, pavyzdžiui: „kas mėnesį už 10 Eur įsigyk S&P500 ETF“, ir sistema viską atliks automatiškai.
Kitas būdas yra dalinių akcijų pirkimas. Anksčiau su 10 Eur nebuvo įmanoma įsigyti net vieno ETF ar akcijos vieneto, kainuojančio keliasdešimt ar šimtus eurų. Dabar daugelis platformų suteikia galimybę pirkti tik dalį vieneto (fractional shares). Tad už 10 Eur galite įsigyti, tarkime, 0,03 ETF fondo dalies“, – vardija J. Mosina.
Verta pagalvoti ir apie investavimą didesniais intervalais – jei pasirinktoje platformoje minimalus sandoris yra didesnis, galima kaupti pinigus investicinėje sąskaitoje ir kas kelis mėnesius atlikti vieną pirkimą. Pavyzdžiui, sukaupus 50 Eur, nusipirkti pasirinktą ETF.
Vis tik specialistė pataria prieš pasirenkant platformą įvertinti administracinius mokesčius, komisinius ir kitus kaštus. „Atrodytų, keli procentai nedaro didelio skirtumo, bet ilgalaikėje perspektyvoje jie gali reikšmingai paveikti investicijų grąžą“, – priduria ji.
Investavimas – tai kelionė
Investavimas dažnai atrodo kaip sudėtinga sritis, skirta tik profesionalams ar dideles sumas valdantiems žmonėms. Tačiau, kaip pabrėžia J. Mosina, realybė visai kitokia – pradėti galima vos nuo kelių eurų per mėnesį. Čia svarbiausia ne dideli skaičiai, o įprotis ir disciplina.
Kiekvienas studentas ar jaunas specialistas gali atrasti sau tinkamą būdą, o pirmieji žingsniai – kad ir maži – ilgainiui tampa tvirtu pagrindu finansiniam saugumui.
„Kiekvienas investicinis sprendimas – tai žingsnis į finansinę brandą. Nesvarbu, nuo kokios sumos pradedi – svarbiausia pradėti, nes mažas žingsnis šiandien gali tapti dideliu pokyčiu rytoj“, – šypsosi Finansų inžinerijos studijų programos, Investavimo vadybos specializacijos alumnė.
Galerija
