Stojantiesiems

Mechanikos inžinieriai – kokia šių specialistų ateitis?

Birželio 8, 2021

Kasdien susiduriame su įvairiomis mechaninėmis sistemomis: mašinomis, energetikos įrenginiais, transporto, statybos, naudojamės buitiniais prietaisais. Tačiau ar susimąstome, kad šių išradimų, palengvinančių kasdienes veiklas neturėtume, jeigu ne mechanikos inžinieriai?

Mechanikos inžinerija – viena seniausių ir plačiausių inžinerijos šakų, apimanti daugybę skirtingų mokslo sričių. Jos atstovai praktikoje naudojasi judesio, jėgos ir energijos principais, taip užtikrindami saugią mechaninių sistemų veiklą, efektyvumą ir patikimumą. Mechanikos inžinieriai taip pat atsižvelgia ir į dar vieną svarbų kriterijų – stengiasi projektus įgyvendinti mažiausiomis projektavimo, gamybos ir eksploatavimo sąnaudomis.

Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie mechanikos inžinerijos specialybę, šios srities specialistai tampa vis paklausesni, nes nuo jų darbo, galvose gimstančių genialių idėjų priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio  ekonominė raida bei pramonės ateities perspektyvos.

Kuo įdomi mechanikos inžinerijos specialybė?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto (MF) prodekanės doc. dr. Inos Tetsman, technologijų sritis reikalauja nuolatinio tobulėjimo, verčia ieškoti naujų atsakymų į klausimus, skatina nukreipti savo energiją  į ko nors naujo kūrimą, ragina galvoti apie ateities sprendimus.

„Mechanikos inžinerijos studijos – tai nuolatinis kūrybinis mąstymas, drąsa priimti kitokius sprendimus. Šios studijos – tarpdisciplininės, leidžiančios judėti į priekį ir kitaip pažvelgti į naujų gaminių bei technologinės įrangos projektavimą, kitaip vykdyti gamybos technologinio paruošimą bei organizavimą“, – pasakoja doc. dr. I. Tetsman.

UAB „MK Technika“ technikos konsultanto Jono Mikalausko, teigimu, jaunuosius specialistus darbe labiausiai žavi įdomios ir kintančios darbo užduotys. Taip pat – nemonotoniškas darbas, kuriame itin reikalingas loginis mąstymas, nuovokumas ir net smalsumas.

„Daugeliui atrodo, kad, pavyzdžiui, tam tikra įmonė gamina lakštinio plieno detales ir gaminius. Bet iš tiesų už durų kuriami unikalūs ir sudėtingi produktai. Norint juos sukurti reikalingos inžinerinės krypties žinios“, – teigia UAB „MK Technika“ atstovas.

Anot jo, įmonė nuolatos ieško jaunųjų inžinerijos specialistų. Pavyzdžiui, atsiradus naujų gaminių grupei, ieškomi ir priimami nauji darbuotojai, kad nesustotų darbai, būtų įvykdyti metiniai planai.

UAB „MK Technika“ įvairiais būdais stengiasi į įmonę pritraukti jaunųjų specialistų. Vienas jų – vienkartinės stipendijos suteikimas studentui ar jų grupei už gaminio maketą ar pateiktus unikalius siūlymus konkrečiais klausimais.

„Mums aktualu ir naudinga bendradarbiauti su universitetais. Jų rengiami specialistai, įgytos žinios bei patirtis mokslo įstaigoje mums labai įdomi ir vertinga“, – pabrėžia J. Mikalauskas.

Mechanikos inžinieriaus darbas – koks jis?

Pirmiausia, darbas nėra monotoniškas, priešingai – įgyvendinami vis nauji projektai, stengiamasi sukurti prietaisus ir gaminius, padėsiančius žmonėms kasdienėse veiklose.

Mechanikos inžinieriai kuria, tobulina, tiria šiuolaikinius įrenginius, juos projektuoja bei vertina patikimumą. Taip pat – analizuoja mechanikos inžinerijos vystymosi tendencijas, nuolatos sprendžia netipines, neišsamiai apibrėžtas problemas. 

Anot J. Mikalausko, darbo diena jam – naujų produktų ir techninių dokumentų kūrimas, konsultacijos pardavimų skyriui įvairiais techniniais ir technologiniais klausimais. Taip pat – nuolatinis domėjimasis įvairiomis naujomis technologijomis tam, kad būtų sukurtas geresnis galutinis produktas, kad klientai būtų patenkinti nusipirkę gaminius. 

Kuriant produktą būtina dirbti ir su išoriniu dizainu, apgalvoti,  koks jis bus vartotojo akimis, kaip jis juo naudosis, ar veikimas bus logiškas, tinkamas. Kurdamas inžinierius turi padaryti gražų, gerai veikiantį, lengvai aptarnaujamą, bet tuo pačiu ir mažiausiomis medžiagų sąnaudomis pasižymintį produktą. 

„Praktiškai visada gaminiai turi būti testuojami ir bandomi: kaip jie veikia, ar teisingai dirba sukurtas veikimo algoritmas, ar detalės ir medžiagos tenkina nustatytus reikalavimus. Kai produktas turi standartus, reikia patikrinti ar atitinka visus reikalavimus, paruošti dokumentus, deklaracijas, bandymų protokolus, techninius duomenų lapus, instrukcijas vartotojui, instrukcijas aptarnavimui ir t.t.“, – vardija J. Mikalauskas.

UAB „MK Technika“ atstovo teigimu, mechanikos inžinierių darbo rinkoje visada reikės. Juk pramonė nuolat vystosi, statomos įvairios gamyklos, tad normalu, kad darbuotojų poreikis taip pat augs.

Studijų metu įgyjami ne tik inžinerijos pagrindai 

VILNIUS TECH MF prodekanės I. Tetsman teigimu, pastaraisiais metais susidūrėme su neeiline situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau kūrybingiems žmonėms šis laikotarpis buvo itin naudingas ieškant naujų galimybių, idėjų, vertinant įmonių veiklos perspektyvas. Studijos atrado ir naujas mokymosi formas.

„Studentams siūlome intensyviųjų magistrantūros studijų programą – Mechanikos inžineriją, panaudojant tiek nuotolinių, tiek įprastų studijų elementus. Esame įsitikinę, kad šios studijos sudomins įmonių vadovus, kurie paskatins darbuotojus tobulėti kartu su VILNIUS TECH“, – teigia MF prodekanė.

Anot jos, studentų, baigusių šią studijų programą galimybės – itin plačios. Įgiję magistro laipsnį absolventai galės dirbti ne tik įmonės vadovo, technikos direktoriaus, renginių konstruktoriaus darbą, bet savo patirtimi dalintis ir su kitais – konsultuoti profesiniais klausimais, dėstyti universitetuose bei kolegijose ir pan.

Mechanikos inžinerijos magistro studijų programoje siūloma rinktis vieną iš dviejų specializacijų. Viena jų – Aplinkos apsaugos įrenginių projektavimas ir gamyba. Pasirinkę šią specializaciją studentai gilins mechanikos inžinerijos žinias apie naujas technologijas aplinkosauginiu požiūriu, sužinos apie naujus technologinius procesus, ekonomiškumo rodiklių optimizavimą ir pan. 

Kita – Mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba. Ji skirta supažinti su mechaninių sistemų struktūra, sudėtinėmis dalimis, sistemų mechaninės dalies įvertinimu ir mechaninių sistemų modeliavimo metodais ir pan.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau