Mechanikos inžinieriai – kokia šių specialistų ateitis?

Birželio 8, 2021

Kasdien susiduriame su įvairiomis mechaninėmis sistemomis: mašinomis, energetikos įrenginiais, transporto, statybos, naudojamės buitiniais prietaisais. Tačiau ar susimąstome, kad šių išradimų, palengvinančių kasdienes veiklas neturėtume, jeigu ne mechanikos inžinieriai?

Mechanikos inžinerija – viena seniausių ir plačiausių inžinerijos šakų, apimanti daugybę skirtingų mokslo sričių. Jos atstovai praktikoje naudojasi judesio, jėgos ir energijos principais, taip užtikrindami saugią mechaninių sistemų veiklą, efektyvumą ir patikimumą. Mechanikos inžinieriai taip pat atsižvelgia ir į dar vieną svarbų kriterijų – stengiasi projektus įgyvendinti mažiausiomis projektavimo, gamybos ir eksploatavimo sąnaudomis.

Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie mechanikos inžinerijos specialybę, šios srities specialistai tampa vis paklausesni, nes nuo jų darbo, galvose gimstančių genialių idėjų priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio  ekonominė raida bei pramonės ateities perspektyvos.

Kuo įdomi mechanikos inžinerijos specialybė?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto (MF) prodekanės doc. dr. Inos Tetsman, technologijų sritis reikalauja nuolatinio tobulėjimo, verčia ieškoti naujų atsakymų į klausimus, skatina nukreipti savo energiją  į ko nors naujo kūrimą, ragina galvoti apie ateities sprendimus.

„Mechanikos inžinerijos studijos – tai nuolatinis kūrybinis mąstymas, drąsa priimti kitokius sprendimus. Šios studijos – tarpdisciplininės, leidžiančios judėti į priekį ir kitaip pažvelgti į naujų gaminių bei technologinės įrangos projektavimą, kitaip vykdyti gamybos technologinio paruošimą bei organizavimą“, – pasakoja doc. dr. I. Tetsman.

UAB „MK Technika“ technikos konsultanto Jono Mikalausko, teigimu, jaunuosius specialistus darbe labiausiai žavi įdomios ir kintančios darbo užduotys. Taip pat – nemonotoniškas darbas, kuriame itin reikalingas loginis mąstymas, nuovokumas ir net smalsumas.

„Daugeliui atrodo, kad, pavyzdžiui, tam tikra įmonė gamina lakštinio plieno detales ir gaminius. Bet iš tiesų už durų kuriami unikalūs ir sudėtingi produktai. Norint juos sukurti reikalingos inžinerinės krypties žinios“, – teigia UAB „MK Technika“ atstovas.

Anot jo, įmonė nuolatos ieško jaunųjų inžinerijos specialistų. Pavyzdžiui, atsiradus naujų gaminių grupei, ieškomi ir priimami nauji darbuotojai, kad nesustotų darbai, būtų įvykdyti metiniai planai.

UAB „MK Technika“ įvairiais būdais stengiasi į įmonę pritraukti jaunųjų specialistų. Vienas jų – vienkartinės stipendijos suteikimas studentui ar jų grupei už gaminio maketą ar pateiktus unikalius siūlymus konkrečiais klausimais.

„Mums aktualu ir naudinga bendradarbiauti su universitetais. Jų rengiami specialistai, įgytos žinios bei patirtis mokslo įstaigoje mums labai įdomi ir vertinga“, – pabrėžia J. Mikalauskas.

Mechanikos inžinieriaus darbas – koks jis?

Pirmiausia, darbas nėra monotoniškas, priešingai – įgyvendinami vis nauji projektai, stengiamasi sukurti prietaisus ir gaminius, padėsiančius žmonėms kasdienėse veiklose.

Mechanikos inžinieriai kuria, tobulina, tiria šiuolaikinius įrenginius, juos projektuoja bei vertina patikimumą. Taip pat – analizuoja mechanikos inžinerijos vystymosi tendencijas, nuolatos sprendžia netipines, neišsamiai apibrėžtas problemas. 

Anot J. Mikalausko, darbo diena jam – naujų produktų ir techninių dokumentų kūrimas, konsultacijos pardavimų skyriui įvairiais techniniais ir technologiniais klausimais. Taip pat – nuolatinis domėjimasis įvairiomis naujomis technologijomis tam, kad būtų sukurtas geresnis galutinis produktas, kad klientai būtų patenkinti nusipirkę gaminius. 

Kuriant produktą būtina dirbti ir su išoriniu dizainu, apgalvoti,  koks jis bus vartotojo akimis, kaip jis juo naudosis, ar veikimas bus logiškas, tinkamas. Kurdamas inžinierius turi padaryti gražų, gerai veikiantį, lengvai aptarnaujamą, bet tuo pačiu ir mažiausiomis medžiagų sąnaudomis pasižymintį produktą. 

„Praktiškai visada gaminiai turi būti testuojami ir bandomi: kaip jie veikia, ar teisingai dirba sukurtas veikimo algoritmas, ar detalės ir medžiagos tenkina nustatytus reikalavimus. Kai produktas turi standartus, reikia patikrinti ar atitinka visus reikalavimus, paruošti dokumentus, deklaracijas, bandymų protokolus, techninius duomenų lapus, instrukcijas vartotojui, instrukcijas aptarnavimui ir t.t.“, – vardija J. Mikalauskas.

UAB „MK Technika“ atstovo teigimu, mechanikos inžinierių darbo rinkoje visada reikės. Juk pramonė nuolat vystosi, statomos įvairios gamyklos, tad normalu, kad darbuotojų poreikis taip pat augs.

Studijų metu įgyjami ne tik inžinerijos pagrindai 

VILNIUS TECH MF prodekanės I. Tetsman teigimu, pastaraisiais metais susidūrėme su neeiline situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau kūrybingiems žmonėms šis laikotarpis buvo itin naudingas ieškant naujų galimybių, idėjų, vertinant įmonių veiklos perspektyvas. Studijos atrado ir naujas mokymosi formas.

„Studentams siūlome intensyviųjų magistrantūros studijų programą – Mechanikos inžineriją, panaudojant tiek nuotolinių, tiek įprastų studijų elementus. Esame įsitikinę, kad šios studijos sudomins įmonių vadovus, kurie paskatins darbuotojus tobulėti kartu su VILNIUS TECH“, – teigia MF prodekanė.

Anot jos, studentų, baigusių šią studijų programą galimybės – itin plačios. Įgiję magistro laipsnį absolventai galės dirbti ne tik įmonės vadovo, technikos direktoriaus, renginių konstruktoriaus darbą, bet savo patirtimi dalintis ir su kitais – konsultuoti profesiniais klausimais, dėstyti universitetuose bei kolegijose ir pan.

Mechanikos inžinerijos magistro studijų programoje siūloma rinktis vieną iš dviejų specializacijų. Viena jų – Aplinkos apsaugos įrenginių projektavimas ir gamyba. Pasirinkę šią specializaciją studentai gilins mechanikos inžinerijos žinias apie naujas technologijas aplinkosauginiu požiūriu, sužinos apie naujus technologinius procesus, ekonomiškumo rodiklių optimizavimą ir pan. 

Kita – Mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba. Ji skirta supažinti su mechaninių sistemų struktūra, sudėtinėmis dalimis, sistemų mechaninės dalies įvertinimu ir mechaninių sistemų modeliavimo metodais ir pan.
 

Galerija

Panašios naujienos

Grėsmėms atsparesnė ligoninė: Santaros klinikos ir VILNIUS TECH telkia ekspertines pajėgas
Grėsmėms atsparesnė ligoninė: Santaros klinikos ir VILNIUS TECH telkia ekspertines pajėgas
Kaip užtikrinti, kad net ir ekstremaliosios situacijos metu ligoninė galėtų tęsti veiklą ir teikti pagalbą pacientams? Kaip apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas ir pritaikyti ligoninės infrastruktūrą naujoms grėsmėms? Ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, Santaros klinikos žengia dar vieną žingsnį stiprindamos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – 2026 m. lapkričio 11 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH). Universitetas ir ligoninė telkia mokslininkų, inžinerijos ekspertų bei medicinos specialistų kompetencijas, siekdami didinti ligoninės infrastruktūros atsparumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. [caption id="attachment_136133" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH rektorius R. Kliukas ir Santaros klinikų generalinis direktorius T. Jovaiša[/caption] Ligoninės pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms neapsiriboja medicinos personalo pasirengimu priimti didesnį pacientų skaičių. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad net sutrikus elektros ar vandens tiekimui, pažeidus pastatus ar inžinerines sistemas, būtų išsaugotos galimybės teikti medicinos pagalbą. Tai ypač aktualu didelėms ligoninėms, kurių veikla priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių technologinių ir infrastruktūros sistemų. Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša pabrėžia, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra nuolatinis procesas, kuriame svarbu ne tik numatyti galimas grėsmes, bet ir ieškoti sprendimų, kaip sumažinti jų poveikį. „Ligoninė ekstremaliosios situacijos metu negali tapti dar viena pagalbos reikalinga institucija, ji turi būti atrama valstybei. Šimtaprocentinio saugumo nėra ir negali būti. Tačiau mūsų atsakomybė – padaryti viską, kad net ir ekstremaliomis aplinkybėmis ligoninė galėtų tęsti veiklą. Tam ruošiamės nuosekliai, vertiname galimas grėsmes, tikriname savo pasirengimą ir ieškome naujų sprendimų. Suprantame, kad vien ligoninės specialistų kompetencijų nepakanka visiems iššūkiams įveikti. Todėl telkiame mokslininkų ir inžinerijos ekspertų pajėgas, kad galėtume sistemiškai didinti mūsų infrastruktūros atsparumą. Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH yra dar vienas konkretus žingsnis šia kryptimi“, – sako prof. T. Jovaiša. Mokslininkų kompetencijos – ligoninės atsparumui didinti VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžia, kad šiandien infrastruktūros atsparumo didinimas tampa neatsiejama valstybės pasirengimo krizėms dalimi. [caption id="attachment_136134" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH ir Santaros klinikų atstovų spaudos konferencija[/caption] „Geopolitika iš esmės keičia naujų statinių projektavimą ir spartina esamos infrastruktūros atsparumo sprendinių diegimą. Šiandien tai nėra vien inžinerija, bet ir visuomenės saugumo, pasirengimo krizėms bei valstybės atsparumo prioritetas. Vis svarbesnis tampa statybos, elektronikos, aplinkos inžinerijos ekspertų, civilinės saugos specialistų, tyrėjų vaidmuo. Universiteto misija – dalytis žiniomis su visuomene ir sustiprinti valstybės gynybą bei saugumą. Bendradarbiavimas su Santaros klinikomis atvers galimybes pasidalyti sukauptu ekspertiškumu statybos inžinerijos, civilinės saugos ir kitose srityse bei patirtimi, pasisemta iš mūsų partnerių Ukrainoje. Pasiūlysime realius sprendimus, kurie nelaimių atveju galėtų apsaugoti žmonių gyvybes ir jautriausią šalies infrastruktūrą. Ateityje šis pilotinis projektas galėtų virsti standartu, pritaikomu įvairioms Lietuvos ligoninėms“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Bendradarbiaudamos su VILNIUS TECH Santaros klinikos sieks įvertinti, kokie inžineriniai ir technologiniai sprendimai galėtų padėti didinti esamų pastatų bei kritinės infrastruktūros atsparumą. Vienas iš svarbių klausimų – kaip geriau apsaugoti gydymo erdves, kuriose dėl pacientų būklės greita evakuacija gali būti sudėtinga arba neįmanoma. Taip pat bus nagrinėjamos galimybės pritaikyti esamas požemines patalpas medicinos pagalbai teikti ekstremaliųjų situacijų metu. Ne mažiau dėmesio numatoma skirti gyvybiškai svarbių inžinerinių sistemų patikimumui ir apsaugai. Ligoninės veiklos tęstinumas priklauso nuo elektros energijos, vandens, medicininių dujų tiekimo, vėdinimo ir kitų sistemų veikimo, todėl svarbu vertinti ne tik atskirų objektų saugumą, bet ir visos infrastruktūros atsparumą galimiems sutrikimams. Atsparumo didinimo principus siekiama taikyti ir planuojant naują infrastruktūrą, kad galimos grėsmės būtų įvertinamos dar projektavimo etape. Nuo mokslinių tyrimų iki praktinių inžinerinių sprendimų Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis numato galimybes vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kurti ir išbandyti technologinius bei inžinerinius sprendimus, organizuoti ekspertines konsultacijas ir įgyvendinti bendrus projektus. VILNIUS TECH mokslininkų turimos laboratorijos ir tyrimų infrastruktūra suteikia galimybes vertinti įvairių konstrukcijų bei medžiagų atsparumą, modeliuoti jų elgseną ir ieškoti praktikoje pritaikomų sprendimų. [caption id="attachment_136137" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis[/caption] „Universiteto laboratorijose atliekami skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimai skirti padidinto saugumo pastatų ir statinių atsparumo dinaminiams poveikiams (tame tarpe sprogimo bangų) padidinimui. Ieškome konstrukcinių sprendimų, medžiagų leidžiančių užtikrinti pastatų ir kitų infrastruktūros statinių, inžinerinių sistemų atsparumą smūginėms, sprogimo apkrovoms ar panašiems dinaminiams poveikiams. Eksperimentiniai bandymai ir skaitiniai modeliai leidžia teisingai įvertinti konstrukcijų ir medžiagų elgseną, o tai padeda teisingai sukonstruoti pačias konstrukcijas bei jų jungimo mazgus. Turime reikalingas laboratorijas, įrangą, kompetencijų ir kvalifikuotų specialistų atlikti skaičiavimus, ekspertizes, konstrukcijų bandymus ir pateikti klinikoms konkrečius siūlymus esamų pastatų ir inžinerinių statinių saugumo padidinimui ir naujų požeminių padidinto saugumo pastatų ir inžinerinių statinių projektavimui“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms – nuoseklus procesas Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH papildys jau vykdomus Santaros klinikų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms darbus. Ligoninėje nuolat atnaujinami veiksmų algoritmai, rengiamos civilinės saugos pratybos, tikrinamas kritinių sistemų patikimumas, tobulinamas darbuotojų informavimas ir veiksmų koordinavimas. Šiais metais paskelbus raudonąjį oro pavojaus signalą, Santaros klinikų Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupė susirinko per penkias minutes ir pradėjo koordinuoti numatytus veiksmus. Rugsėjį įvykęs elektros tiekimo sutrikimas taip pat tapo praktiniu ligoninės pasirengimo išbandymu – atsarginiai elektros energijos šaltiniai užtikrino kritinių sistemų veikimą, o specialistai operatyviai sprendė kilusius technologinius sutrikimus. Santaros klinikose taip pat organizuojamos praktinės pastatų apsaugos pratybos, kurių metu vertinamos galimybės apsaugoti pastatus nuo sprogimo bangos ir skeveldrų poveikio. Šios patirtys padeda įvertinti turimus pajėgumus ir nustatyti sritis, kuriose būtina stiprinti pasirengimą. Svarbiausias tikslas – nenutrūkstama pagalba pacientams Santaros klinikų vadovo teigimu, visi pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sprendimai turi būti vertinami pirmiausia per jų naudą pacientams ir galimybę užtikrinti ligoninės veiklos tęstinumą. „Ligoninė yra viena iš tų institucijų, kurios negali sustoti. Ekstremaliosios situacijos metu turime ne tik pasirūpinti jau gydomais pacientais, bet ir būti pasirengę priimti naujus, kuriems gali prireikti skubios pagalbos. Todėl mums svarbu ieškoti sprendimų, kaip geriau apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas, pritaikyti esamas patalpas ir projektuoti naują, grėsmėms atsparesnę infrastruktūrą. Tam reikia ne tik medikų ar ligoninės techninių specialistų žinių – būtinos ir mokslininkų, inžinerijos ekspertų kompetencijos. Galutinis mūsų tikslas labai aiškus – užtikrinti, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis galėtume tęsti darbą ir teikti pagalbą pacientams“, – pabrėžia prof. T. Jovaiša. Santaros klinikų ir VILNIUS TECH bendradarbiavimo sutartis sudaryta penkeriems metams. Konkrečios bendros veiklos ir projektai bus planuojami bei derinami atskirai, atsižvelgiant į ligoninės poreikius ir universiteto ekspertines kompetencijas.
Plačiau
Taivano parama Lietuvos studentams: nuo puslaidininkių vasaros mokyklų iki planuojamos 400 tūkst. eurų investicijos į laboratoriją
Taivano parama Lietuvos studentams: nuo puslaidininkių vasaros mokyklų iki planuojamos 400 tūkst. eurų investicijos į laboratoriją
Taivano universitetų ir institucijų bendradarbiavimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) Lietuvos studentams atveria galimybes mokytis iš pasaulyje pripažintų puslaidininkių technologijų specialistų, o mokslininkams – vykdyti bendrus tyrimus ir plėtoti tarptautines partnerystes. Šią vasarą Taivano parama leido penkiems VILNIUS TECH studentams dalyvauti specializuotoje puslaidininkių technologijų mokykloje, o artimiausioje ateityje planuojama apie 400 tūkst. eurų parama sustiprinti VILNIUS TECH integrinių grandynų projektavimo laboratorijai. Lietuvos studentai puslaidininkių technologijų mokosi Taivane Viena svarbiausių bendradarbiavimo krypčių – studentų ir jaunųjų specialistų rengimas puslaidininkių technologijų srityje. Taivano institucijų ir universitetų finansuojamos akademinių mainų ir mokymų programos suteikia Lietuvos studentams galimybę susipažinti su pažangiausiomis technologijomis, įgyti praktinės patirties ir užmegzti ryšius su tarptautine akademine bei pramonės bendruomene. Šių metų liepos 28 – rugpjūčio 7 dienomis penki VILNIUS TECH studentai, gavę Taivano paramą, dalyvavo Nacionalinio Čeng Kungo universiteto (NCKU) organizuotoje puslaidininkių vasaros mokykloje „2026 NCKU AISSM Semiconductor Summer School“, kuri subūrė 72 studentus iš 14 šalių. Mokymai apėmė ne tik teorines paskaitas, bet ir praktinius laboratorinius darbus, projektines užduotis, susitikimus su pramonės atstovais bei pažintį su Taivano puslaidininkių pramonės ekosistema. Atsiliepdamas apie patirtis stovykloje, Elektronikos fakulteto studentas Gustas ypač vertina galimybę praktiškai išbandyti įgytas žinias. Mokymų metu jis projektavo analoginį integrinį grandyną, o baigiamajam projektui sukūrė dviejų pakopų operacinio stiprintuvo schemą, kurios kompaktiškumu ir energijos vartojimo efektyvumu pats liko itin patenkintas. „Manau, kad ši stovykla yra viena geriausių įžangų į puslaidininkių projektavimą. Ji man suteikė supratimą nuo visiškai paprastos teorijos iki sudėtingų schemų ir jų analizės, taip pat supažindino su puslaidininkių gamybos procesais, o mes patys galėjome praktiškai susiprojektuoti lusto dalį nuo idėjos/schemos iki veikiančio layout‘o (liet. išdėstymo). Vėliau darėme baigiamąjį projektą „Single-ended differential two-stage opamp“, kuriame sukūriau vieną kompaktiškiausių ir mažiausiai elektros energijos suvartojančių dizainų iš visų dalyvių“, – pasakoja studentas. Kitas programos dalyvis Kristupas pabrėžia ne tik akademinę, bet ir kultūrinę tokių mainų vertę. „Tai buvo neįtikėtinai įdomi ir graži patirtis tiek akademine, tiek asmenine prasme“, – sako studentas, kuriam kelionė suteikė galimybę geriau pažinti tiek puslaidininkių pramonę, tiek Taivano kultūrą. Tokios programos organizuojamos ir remiamos nuosekliai. VILNIUS TECH studentai gali dalyvauti ne tik vasaros, bet ir žiemos mokyklose, specializuotuose trumpalaikiuose mokymuose bei pažintiniuose vizituose, kurių finansavimu dažnai pasirūpina Taivano partneriai. Akademinė partnerystė, jau duodanti apčiuopiamų rezultatų VILNIUS TECH bendradarbiavimas su Taivano universitetais prasidėjo dar 2011 metais. Pastaraisiais metais ypač aktyviai plėtojami ryšiai su Nacionaliniu Čeng Kungo universitetu (NCKU), Nacionaliniu Taivano mokslo ir technologijų universitetu (Taiwan Tech), Nacionaliniu Sun Jat-seno universitetu (NSYSU) ir Nacionaliniu Taipėjaus technologijos universitetu (TaipeiTech). Remiantis 2026 m. liepos mėnesį universiteto paskelbtais duomenimis, 2023–2026 m. į Taivano universitetus dalinių studijų ar stažuočių išvyko 44 VILNIUS TECH studentai, dėstymo ar mokymosi vizituose dalyvavo 40 universiteto darbuotojų, o į VILNIUS TECH dalinių studijų atvyko 24 studentai iš Taivano. Per dvejus metus daugiau kaip 30 Lietuvos ir Taivano mokslininkų kartu įgyvendino 13 mokslinių projektų bei rengė publikacijas mikroelektronikos, dirbtinio intelekto, jutiklių, robotikos, biomedicinos inžinerijos, kibernetinio saugumo ir kitose technologijų srityse. Elektronikos fakultetas kartu su Nacionaliniu Sun Jat-seno universitetu taip pat įgyvendina dvi dvigubo diplomo magistrantūros studijų programas. Planuojama investicija į naują puslaidininkių projektavimo laboratoriją Bendradarbiavimas su Taivano partneriais svarbus ne tik suteikiant studentams galimybę mokytis užsienyje. Jis padeda kurti ir naujas technologines kompetencijas Lietuvoje. VILNIUS TECH planuojama įrengti modernią puslaidininkinių integrinių grandynų projektavimo laboratoriją, kuriai numatoma apie 400 tūkst. eurų Taivano parama. Laboratorija sudarytų sąlygas studentams ir tyrėjams Lietuvoje mokytis šiuolaikinių mikroschemų projektavimo metodų, naudoti specializuotus projektavimo įrankius bei vykdyti praktinius ir mokslinius darbus. Tai būtų reikšmingas indėlis stiprinant Lietuvos elektronikos inžinerijos kompetencijas ir rengiant specialistus aukštųjų technologijų sektoriui. Bendradarbiavimo vertė – žinios, patirtis ir ilgalaikiai ryšiai VILNIUS TECH Mokslo ir studijų prorektorius doc. dr. Artūras Medeišis teigia, kad Taivano partnerių parama svarbi ne vien dėl suteikiamo finansavimo: „Dar svarbiau, kad mūsų studentams ir mokslininkams atsiveria galimybės tiesiogiai perimti pasaulinio lygio technologines žinias ir praktinę patirtį. Kai studentas po poros savaičių Taivane grįžta ne tik su naujomis žiniomis, bet ir savarankiškai suprojektuota mikroschema bei motyvacija tęsti karjerą šioje srityje, matome labai konkretų tokio bendradarbiavimo rezultatą. Esame nuoširdžiai dėkingi Taivano partneriams už jų nuoseklų dėmesį Lietuvos studentų ir mokslininkų ugdymui, taip pat už pasirengimą prisidėti prie naujos technologinės infrastruktūros kūrimo Lietuvoje.“
Plačiau