Stojantiesiems

Metalo apdirbimo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijai kelti – GHF fondo parama

Lapkričio 18, 2016
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedros Haas techninio ugdymo centre Mechanikos fakulteto dekanui prof. Vytautui Turlai buvo iškilmingai įteiktas Džino Haaso fondo (Gene Haas Foundation – GHF) 17 250 dolerių vertės simbolinis čekis. Kaip ir praeitais metais, jį įteikė universitete viešėjęs svečias iš Belgijos Haas Automation Europe įmonės HTEC ir studijų partnerystės koordinatorius Simon Vanmaekelbergh. GHF fondo parama šiais metais bus skirta paremti Lietuvos žmones, siekiančius įgyti šalies metalo apdirbimo įmonėms labai reikalingą CNC staklių operatoriaus-programuotojo profesiją.
 
Kaip pabrėžė HAAS Automation Europe įmonės atstovas, sprendimas skirti paramą buvo priimtas įvertinant naudingą ir aktyvų VGTU darbą regione, rengiant kompiuterinio valdymo (CNC – Computer Numerical Control) metalo apdirbimo technologijų specialistus. Be Gamybos inžinerijos ir valdymo bei Mechanikos inžinerijos studijų programų studentų, kuriems dėstomos CNC technologijos, Mechanikos fakultete nuo 2012 m. sėkmingai rengiami CNC tekinimo ir frezavimo staklių operatorių-programuotojų kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose gali dalyvauti esami arba būsimi metalo apdirbimo įmonių darbuotojai, norintys išmokti rengti programas CNC frezavimo arba tekinimo staklėms arba pakelti savo kvalifikaciją metalo apdirbimo srityje. Gauta parama skirta kaip tik antrajai veiklos krypčiai plėsti. Parama suteiks galimybę virš 30 Lietuvos žmonių nemokamai lankyti CNC staklių operatorių mokymus ir taip padidinti Lietuvos metalo apdirbimo įmonių potencialą bei Lietuvos gyventojų užimtumą ir konkurencingumą darbo rinkoje.          
 
Simbolinio čekio įteikimo ceremonijoje dalyvavo VGTU akademinės integracijos ir plėtros prorektorius prof. Alfredas Laurinavičus ir HAAS Automation, Inc. įmonės įgaliotojo atstovo Lietuvoje UAB Abplanalp Engineering atstovas Viktor Perfilov.  
 
Džino Haaso fondas – privatus fondas, 1999 m. įsteigtas HAAS Automation, Inc. įkūrėjo ir prezidento, pasaulyje žinomo mecenato Džino Fransiso Haaso. Jo 1983 m. įkurta nedidelė pasukamųjų stalų ir staklių įtaisų gamyklėlė per 30 metų išsiplėtė iki didžiausios JAV ir vienos iš didžiausių pasaulyje CNC metalo apdirbimo staklių gamybos įmonės. Milijardo JAV dolerių vertės CNC staklių gamybos įmonės gamybiniai plotai Oksnarde (Kalifornijos valstija) užima daugiau nei 93 000 kvadratinių metrų. Džino Haaso fondo tikslas – teikti paramą mokymo įstaigoms, rengiančioms specialistus, dirbančius metalo apdirbimo ir CNC technologijų srityse, gerinti tokių mokyklų CNC įrenginių klasių materialinę bazę, motyvuoti ir skatinti studentus studijuoti su metalo apdirbimo pjovimu bei technologijomis susijusius mokslus. Nuo fondo įsikūrimo pradžios parama suteikta virš 1000 mokymo įstaigų, išdalinta apie 30 mln. JAV dolerių paramos.
 
Tai – jau ne pirmas sėkmingo VGTU bendradarbiavimo su JAV CNC staklių gamybos milžinu pavyzdys. 2012 m. gegužės pradžioje VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros Mašinų ir technologijų mokomojoje laboratorijoje buvo iškilmingai atidarytas pirmas Lietuvoje Haas techninio ugdymo centras (Haas Technical Education Center – HTEC). HTEC tarptautinės programos misija yra stiprinti techninio ugdymo centrų ryšius su vietiniais HAAS Automation, Inc. įmonės atstovais, plėsti bendradarbiavimą (taip pat – ir tarptautinį) tarp mokymo įstaigų ir apdirbimo įmonių, skatinti skirtingų šalių Haas techninio ugdymo centrus dalintis patirtimi. Taip pat 2015 m. VGTU buvo skirta 10 000 USD paramą, kuri buvo panaudota pažangiausiems Gamybos inžinerijos ir valdymo bei Pramonės inžinerijos studijų programų studentams skatinti bei CNC staklių įrangai įsigyti.   
 
Tekstą parengė Vadim Mokšin
Džino Haaso fondo paramos projekto koordinatorius,
Mechanikos inžinerijos katedros profesorius

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau