Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Gruodžio 8, 2023
VILNIUS TECH didžiuojasi doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Assessment of the agricultural performance amid the structural change“, kurią parengė doktorantė Vaida Šapolaitė. Disertacija rengta 2019–2023 metais Lietuvos socialinių mokslų centre, vadovas – dr. Tomas Baležentis.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Žemės ūkio ekonominio rezultatyvumo vertinimas struktūrinių pokyčių kontekste“.

Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio mėn. 8 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje.

Strateginiams valdymo sprendimams, susijusiems su reguliuojamais ekonomikos sektoriais, formuoti reikalinga integruota metodika sektoriaus rezultatyvumo vertinimui. Pagrindiniai žemės ūkio bendrojo produktyvumo augimo veiksniai yra žemės ūkio praktikos gerinimas ir optimalaus sąnaudų intensyvumo užtikrinimas. Bendrojo produktyvumo analizė yra glaudžiai susijusi su produktyvumo rodiklių skaičiavimu ir duomenų šaltinių problematika. Dažnai daugelis veiksnių aprašo konkrečią veiklą, todėl reikalingas turimos informacijos agregavimas. Lietuvos žemės ūkyje įvyko transformacijų, susijusių su stojimu į ES ir ypač su bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimu. Viešoji parama dažnai skiriama siekiant išlaikyti aplinkosaugos kokybę didinant paslaugų teikimą, užtikrinant maisto įperkamumą ir skatinant technologinę pažangą. Žemės ūkio bendrojo produktyvumo tyrimai gali padėti nustatyti, ar žemės ūkio sektoriaus veiklos rezultatai gerėja dėl viešosios paramos priemonių ar kitų veiksnių. Atlikus mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjama ūkininkų ūkių veiklos produktyvumo analizė, disertacijos tikslas yra sudaryti metodiką žemės ūkio rezultatyvumui įvertinti bei pritaikyti ją pasirinktose ES šalyse įvairiais lygiais. Buvo sukurta bendrojo produktyvumo vertinimo metodika, kuri gali įvertinti pagrindines žemės ūkio rezultatyvumo augimą lemiančias tendencijas, o gautus rezultatus pritaikyti tarptautiniam palyginimui. Atlikta bendrojo produktyvumo augimo analizė naudojant skirtingus skaičiavimo metodus. Darbo produktyvumo skirtumai žemės ūkio sektoriuje išskaidyti buvo atsižvelgta į žemės ir darbo jėgą bei tarpinį vartojimą. Tai leidžia aptarti Baltijos šalių žemės ūkio sektorių raidą darbo produktyvumo požiūriu. Analizė parodė struktūrinių pokyčių buvimą ir produkcijos augimą pasirinktų šalių žemės ūkio sektoriuose. Žemės ūkio sektoriuje taikomos naujos technologijos ir gamybos praktikos, keičiasi vidutinis ūkio dydis ir ūkininkavimo specializacija. Dėl šių pokyčių pasikeitė santykinės sąnaudų ir produkcijos kainos bei ūkio pajamos.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau