Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Gruodžio 8, 2023

VILNIUS TECH didžiuojasi doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Productivity in the context of sustainable agricultural development“, kurią parengė  doktorantas Justas Štreimikis. Disertacija rengta 2019–2023 metais Lietuvos socialinių mokslų centre, vadovas – dr. Tomas Baležentis.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Gamybos produktyvumas tvariosios žemės ūkio plėtros kontekste“.

Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio 8 d. 13.00 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje.

Tvarioji žemės ūkio raida yra vienas svarbiausių politikos tikslų Europos Sąjungoje. Žemės ūkio gamyba ir jos intensifikavimas turi neigiamą įtaką aplinkai, o ypač svarbūs tampa klimato kaitos švelninimo klausimai žemės ūkyje. Tvariosios žemės ūkio plėtros pagrindinis tikslas yra siekti žemės ūkio produktyvumo augimo, mažinant neigiamą šios gamybos įtaką aplinkai. Kadangi klimato kaitos švelninimas yra vienas svarbiausių tvariosios žemės ūkio plėtros aplinkosauginių iššūkių, produktyvumo augimas turėtų būti vertinamas įvedant apribojimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms. Taigi, vertinant žemės ūkio produktyvumą, labai svarbu kartu įvertinti nepageidaujamų gamybos rezultatų, tokių kaip ŠESD emisijų, įtaką žemės ūkio gamybos produktyvumui, taip užtikrinant tvariojo žemės ūkio produktyvumo augimą. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų žemės ūkio produktyvumo bei tvariosios žemės ūkio raidos srityje, tačiau tarp mokslininkų stokojama sutarimo dėl nepageidaujamų rezultatų, tokių kaip ŠESD emisija, vertinimo tiriant žemės ūkio gamybos efektyvumą bei produktyvumą. Šiame darbe yra siekiama sukurti metodus, leidžiančius atlikti žemės ūkio produktyvumo vertinimus tvariosios žemės ūkio raidos kontekste. Disertacijos tikslas yra parengti gamybos produktyvumo su nepageidaujamais rezultatais vertinimo modelį bei pritaikyti jį žemės ūkio tvariajai raidai vertinti ES. Disertacijoje apžvelgti produktyvumo vertinimo metodai bei aptarti įvairūs modeliai, akcentuojant nepageidaujamų gamybos rezultatų vertinimus. Pasiūlyti nauji metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti produktyvumą bei jo augimo veiksnius žemės ūkyje, įvertinus nepageidaujamus rezultatus. Sukurtas naujas žemės ūkio gamybos su nepageidaujamais rezultatais vertinimo modelis, kurio pagrindą sudaro išplėsta gamybos funkcija, apimanti pagrindinius žemės ūkio gamybos veiksnius (energijos suvartojimas žemės ūkyje, kapitalo, darbo bei žemė sąnaudos žemės ūkyje) bei ŠESD emisijas, susijusias su energijos vartojimu žemės ūkyje. Naujas modelis leidžia gamybos funkcijoje naujai išplėsti bei panaudoti DEA galimybes, ją papildant globaliu perviršio metodu (SBM) efektyvumui matuoti, Luenberger produktyvumo rodikliu, indėlio į struktūrinį efektyvumą indeksu ir, kuriuos taikant galima detaliai išskaidyti ir ištirti visų gamybos veiksnių, taip pat ŠESD emisijų indėlį į bendrus efektyvumo bei produktyvumo pokyčius tiriamuoju laikotarpiu.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau